Du dešinieji Nemuno intakai – Gėgė ties Plaškiais ir Leitė ties Kūlynais - po trijų savaičių atoslūgio vėl pasiekė ir šiandien viršijo stichines ribas - 314 ir 226 cm.
Hidrometeorologai pastebi, kad vandens atsargos sniego dangoje po žiemos polaidžio sumažėjo iki 73 proc. daugiamatės normos, bet vis tiek pavasarinis potvynis Nemuno žemupyje gali apsemti iki 35 tūkst. hektarų . O pirmoji jo banga , atsiritusi su poplūdžiu sausio vidury, Pagėgių ir Šilutės savivaldybėse iš viso buvo apsėmusi 39 tūkst. Ha.
Ne tik Gėgės ir Leitės, bet ir kitų mažesnių šalies upių vandens lygiai kyla. Hidrologai pastebi, jog daugiausia vandens lygis pakilo Nevėžio ir Minijos upėse.
Nemuno ties Rusne vandens lygis šiandien pakilo 9 cm, tačiau tai įvyko, pasak hidrometeorologų, ne dėl sniego tirpsmo, o dėl papildomo vandens nuleidimo iš Kauno HE tvenkinio. Iki stichinio vandens lygio trūksta 12 cm, o jis gali būti pasiektas per 2–3 paras.
Nuo žiemos poplūdžio Nemuno žemupyje tebėra užlieta 27,3 tūkst. ha sausumos ir 72,49 km kelių. Pagėgių savivaldybėje užlieta ir užšalusi teritorija tęsiasi 9 tūkst.ha, sunkiai pravažiuojamų kelių yra 42 km.
Nemune aukščiau Kauno marių, Neryje, Šventojoje vandens lygio kilimo hidrologai dar nefiksavo. Pasak specialistų, šį pavasarį dėl giedrų orų vanduo kils pamažu. Staiga vandens lygis galėtų pakilti tik dėl susidariusių ledų sangrūdų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, remdamasi orų prognoze, pamaryje potvynio pradžią prognozuoja kovo 17–23 dienomis. Saulėti, be žymesnių kritulių orai su teigiama oro temperatūra dienomis ir neigiama naktimis gali lemti ilgesnės trukmės, bet mažesnio už vidutinį potvynio pakilimą.
Tad Rusnei grėsmė vėl būti atkirstai nuo sausumos aukštesniu nei metro vandens gyliu, kurio neįveikia specialusis keleivinis autobusas, gali neiškilti. Beje, ši transporto priemonė, 2002 metais įsigyta už 190 tūkst. Litų, Vyriausybės skirtų iš rezervo fondo, šiemet tarp ledo lyčių smarkiai nukentėjo. Ji yra vienintelė savivaldybės turima, 51 keleivį galinti 1,5 m. vandens gyliu žmones gabenti mašina.
Pamario kraštas, kuriam šiemet teks išgyventi antrą potvynio bangą, dar neužmiršo nuo sausio 19 iki vasario 23 trukusių vargų. Ekstremali situacija, paskelbta vasario 14-ąją, neatšaukta iki šiol.
Vasarį Rusnės gyventojai patys atidarė ledo kelią per apsemtas pievas, du automobiliai įlūžo. Bet tomis dienomis į Šilutę atvykęs ir čia Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį surengęs Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nieko paguodžiančio salos žmonėms nepasakė. Estakados statybą, pasak jo, planuoti reikėjo ekonomikos pakilimo metais, o ne dabar. Be to, ji „nėra vaistas nuo visų ligų“.
Tuo tarpu sena ir vienintelė Šilutės PGT amfibija, skirta gelbėjimo darbams, žiemos potvynio metu naudota ir vietoj keleivinio transporto. Nes kito nebuvo, kas galėjo įveikti ledų sangrūdas. Karinė amfibija atvyko po paros. Rusniškiai nepamena, kad kada nors tiek ledo lyčių ant kelio Šilutė-Rusnė būtų buvę. Jos neišsisklaidė, nes kliuvo už šalikelės medžių.
Artėjantį pavasarinį potvynį tikimasi pergyventi be ledų užtvarų ant kelio į Rusnę, nes jos ištrps. O kritiniu atveju, jei gylis būtų itin aukštas, keleivių kilnojimui Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba žada atgabenti du 20-ties vietų katerius „Zunda“. Jų švartavimui numatyta pastatyti ir metalines prieplaukas.
Nemune ledo storis dabar siekia 30 cm, tad sangrūdų ties Šilininkų ir Grininkų vingiais tikrai bus. 25 kaimai, 168 sodybos ir maždaug 400 Šilutės rajono gyventojų atsidurs vandenų apsupty. Šilutės savivaldybė iš karto po pirmosios potvynio bangos patikino, jog visos tarnybos dirbs „kaip šveicariškas laikrodis“.
Valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės tarnyba darbui jau ruošia keturis tralus. Jais per apsemtą kelio ruožą kilnos lengvuosius automobilius. Nuo sausio 21-osios su dviejų parų pertrauka šį darbą iš viso dirbo 21 dieną. Viena darbo diena atsiėjo maždaug 1200 litų.
Į pamarį su šiluma ir likutinio priekrančių ledo tirpsmu artėja grįžtančių iš Pietų vandens paukščių bangos. Nemuno delta jau skamba nuo gervių, žąsų, pempių, garnių ir kitų paukščių klyksmo.