Savo ruožtu astronomai tikina, kad žmonių baimei pagrindo nėra - moksliškai tai nėra reikšmingas įvykis. Mokslininkai tvirtina, kad dėl cunamių ir žemės drebėjimų kaltinti Mėnulio neverta.
Mėnulio priartėjimo ir stichinių nelaimių sutapimų visada pasitaiko.
Fenomenas, kai Mėnulis priartėja prie Žemės vadinamas Mėnulio perigėjumi. Mėnulio pilnatis bus matoma ryški ir didelė. Mėnulio pilnatis ir perigėjus sutampa ne visada - tik kas 2 ar 3 metus.
Mokslininkai apskaičiavo, kad per šį perigėjų Mėnulis atrodys 14 procentų didesnis ir 30 procentų ryškesnis nei įprastai per pilnaties fazę.
Mėnulio skriejimo orbita aplink Žemę yra ne apskritimo, o elipsės formos.
Priešingas reiškinys, kai Mėnulis būna labiausiai nutolęs nuo Žemės, vadinamas apogėjumi. Tada Mėnulis atrodo mažesnis ir blausesnis, o labiausiai gali nutolti 399117 kilometrus.
Vidutiniškai normalus palydovo atstumas nuo Žemės yra 378195 kilometrai.