Pagrindo nerimauti JAV geologai turėjo dar gerokai iki pražūtingo gamtos stichijos šėlsmo Japonijoje praėjusią savaitę. Mat tai nebuvo pirmas didelis žemės drebėjimas pastaruoju metu.
O po smūgio Japonijai tikimybė, jog Kaliforniją artimiausiu metu gali supurtyti galingas žemės drebėjimas, esą tapo kaip niekada didelė. Būtent tokių išvadų griebiasi mokslininkai, vertindami pastaruoju metu įvykusias nelaimes Ramiojo vandenyno pakrantėse.
Plokščių judėjimo metas
JAV geologijos tarnybos ekspertai sako norintys būti neteisūs dėl iškeltos teorijos. Jos esmė – tyrimų metu pastebėti sutapimai, kad judant vienam tektoninės plokštės galui anksčiau ar vėliau ima judėti ir kitas.
Iš 15 pagrindinių tektoninių plokščių pastaruoju metu aktyviausia yra Ramiojo vandenyno. Kiek daugiau nei prieš metus Čilę sukrėtė žemės drebėjimas.
Pajudėjusi pietrytinė Ramiojo vandenyno plokštės dalis sukėlė itin stiprų – net 8,8 balo pagal momentinę amplitudę žemės drebėjimą. Bet tai buvo tik pradžia.
Praėjus beveik metams po žemės drebėjimo Čilėje virpesius pajuto Naujosios Zelandijos gyventojai. Kraistčerčui smogęs žemės drebėjimas netruko atkreipti mokslininkų dėmesį – epicentras vėl užfiksuotas Ramiojo vandenyno plokštės pakraštyje, vieno iš sprūdžių zonoje.
Japonijai smogęs 9 balų stiprumo žemės drebėjimas nubrėžė dar aiškesnį paveikslą. Jau trijuose Ramiojo vandenyno plokštės kampuose – šiaurės vakaruose, pietvakariuose ir pietryčiuose kilo katastrofų.
Tai reiškia, jog liko tik vienas plokštės kampas, esantis šiaurės rytuose. Būtent čia yra vienas garsiausių pasaulyje – Šv.Andriejaus sprūdis.
Neabejojama, kad jis ir keli kiti Kaliforniją kertantys sprūdžiai anksčiau ar vėliau primins apie save. Taip, kaip garsiojo 1906 metų San Fransisko žemės drebėjimo metu, po kurio geologai pradėjo rimtai tyrinėti šiuos kataklizmus.
Praėjus daugiau negu 100 metų mokslininkai neabejoja – po Šv.Andriejaus sprūdžiu susikaupęs krūvis tampa nebepakeliamas, o į priešingas puses pamažu judančios Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos plokštės privers žemę drebėti.
Pavojaus ženklų vis daugėja
Kol kas seismologams net ne visuomet lengva atsakyti, kodėl vienoje ar kitoje vietoje įvyksta žemės drebėjimų, kas priverčia juos liautis ir kodėl vieni yra stipresni, o kiti – silpnesni.
Ką jau kalbėti apie drebėjimo laiko nustatymą. Japonai mokslininkai įsitikinę, kad egzistuoja tam tikra seka. Tuo tarpu amžinus mokslininkų ginčus dėl to, ar galima prognozuoti drebėjimų pasikartojimus, ar jie įvyksta tik atsitiktinai, seismologas Robertas Nadeau vadina tuščiais.
„Atsitiktinumu greičiausiai aiškinama tik mūsų žinių stoka. Toks yra mūsų mokslas – daug ko nežinome, nesuprantame, nors per šimtmetį sukaupėme daug patirties. Vis dėlto tvirtinti, jog kas nors įvyks po kažkiek metų, yra pernelyg drąsu”, – optimizmu netryško seismologas.
Bet ir R.Nadeau pripažino, kad kartais pati gamta parodo, kur drebės žemė.
Kalifornijoje tokių įrodymų nepastebėti beveik neįmanoma – be Šv.Andriejaus sprūdžio, esama ir kitų, kurie po kiekvieno stipresnio nei 5,7 balo žemės drebėjimo atsiveria vis labiau.
„Jei kalbame apie tendencijas, pietinėje Kalifornijos dalyje nauji plyšiai veriasi į pietus. Nebūtinai taisyklingai pagal pagrindinę plokščių susikirtimo liniją.
Tačiau, atsivėrus vienam plyšiui, slėgį pajunta ir kiti. Būtent todėl mus jaudina įvykiai Japonijoje”, – teigė seismologas.
Skeptikų taip pat netrūksta
Tiesa, pajudėjus vienai plokštės daliai, kitas galas gali pajudėti nežinia kada. Antai po 1988 metų žemės drebėjimo Kalifornijoje, Parkfilde, seismologai naują galingą žemės drebėjimą kitame sprūdžio gale prognozavo 1993 metais.
Tais metais bulvarinė JAV žiniasklaida negailėjo pašaipų – mat nieko neįvyko. Prie smulkesnių ir kone nuolatinių žemės drebėjimų įpratę Parkfildo kavinių savininkai net iškabino užrašus: „Jei jaučiate, kad po jumis dreba žemė, lįskite po stalu ir toliau ramiai valgykite savo kepsnį.”
6 balų stiprumo žemės drebėjimas Parkfildui smogė 2004 metais – vėliau, užtat galingai ir visai ne toje vietoje, kur prognozuota. Tai sudavė smūgį „įtikimas” prognozes skelbusiems mokslininkams.
Būtent todėl Japonijoje kelis dešimtmečius gyvenantis ir dirbantis JAV geologas Robertas Gelleris japonų įkurtą specialią žemės drebėjimų prognozavimo programą nepaliaudamas plaka ir vadina „tikėjimu pagrįstu mokslu”.
Tačiau net ir jis pripažįsta, jog Ramiojo vandenyno plokštės judėjimo fakto neįmanoma paneigti. Tik kaip tuomet įrodyti, kad būtent vienoje ar kitoje vietoje artimiausiu metu smogs žemės drebėjimas?
Įžvalgos jau pasitvirtino
„Per 2004 metų Kalėdas įvykęs 9 balų stiprumo žemės drebėjimas netoli Sumatros mums, geologams, nebuvo staigmena.
Daugelis tą žemės drebėjimą prisimena dėl pražūtingo cunamio, tačiau mums reikšmingi ženklai yra plokštės judėjimas ir virpesių poveikis per didelį atstumą”, – teigė Kalifornijos technologijos instituto profesorius geologas Kerry Siehas.
Tuomet jis įspėjo, jog dalis esančio sprūdžio gali lūžti į kelis smulkesnius. Tai esą liudijo ir nuo dugno atitrūkę koralai – ženklas apie artėjantį įvykį.
Tačiau pasitikėdamos išankstinio perspėjimo sistemomis regiono valstybinės tarnybos ignoravo mokslininkų įžvalgas. O jau 2005 metų kovą jos pasitvirtino.
Kilo galingas 8,7 balo stiprumo žemės drebėjimas kitame sprūdžio gale – kaip tik toje vietoje, kur ir prognozuota – netoli Sumatros. Cunamis nusinešė apie tūkstantį gyvybių.
Tokie pat reiškiniai buvo pastebėti ir 2010 metais – nauji plyšiai netoli Naujosios Zelandijos ir Japonijos. Šias neseniai supurtę itin galingi žemės drebėjimai K.Siehą privertė atsigręžti į gimtąją JAV, kur ženklai – panašūs.
Pasirengimo lygis – žemas?
Paradoksalu tai, jog amerikiečiai dideliam žemės drebėjimui gali būti pasirengę prasčiausiai iš visų.
Tiesa, pasirengimo darbų ir įvairių pratybų prie žemės drebėjimų įpratusiems kaliforniečiams niekuomet netrūko. Ypač pastaraisiais metais, kai buvo surengti keleri mokymai ir vertinimai, kurių metu analizuotas įvairių tarnybų ir paprastų žmonių pasirengimas žemės drebėjimui.
Bet išvados nebuvo itin džiuginančios – dėl didėjančio Kalifornijos gyventojų skaičiaus, chaotiškai vykstančių statybų ir nepakankamo saugumo reikalavimų laikymosi regionas nėra pasirengęs dideliam žemės drebėjimui.
„Nuo pat 1857 metų mes nematėme didelio žemės drebėjimo. Jis neabejotinai pasikartos, o kai tai įvyks, pamatysime, ar esame tam pasiruošę. Bijau, kad rezultatai nenudžiugins”, – sakė Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius Richardas Allenas.
Pavyzdžiui, Berklio stadionas, kuriame dažniausiai laukiama įnirtingos amerikietiškojo futbolo kovos, teoriškai gali tapti ir siaubingos tragedijos vieta. Mat per patį stadiono vidurį eina vienas pavojingiausių sprūdžių.
Nesaugios ir elektrinės
Be to, Japonijos žemės drebėjimas amerikiečių geologus privertė prisiminti ir cunamio grėsmę. Šią savaitę pasigirdo siaubą keliančių teorijų, kad po galingo žemės drebėjimo kilusi nemaža cunamio banga nuo žemės paviršiaus nušluos visą Los Andželą.
Bet ir tai dar ne visos grėsmės. Kaliforniečiai keturis dešimtmečius gyvena šalia dviejų branduolinių reaktorių, kurie, nepaisant aktyvaus gyventojų pasipriešinimo, vis dėlto išdygo pakrantėse.
Be to, abiejų reaktorių savininkės kompanijos „PG&E” ir „Southern California Edison” tikisi atnaujinti licencijas iki 2024 ir 2025 metų.
„Mūsų saugumo programa yra patikima ir gali susidoroti su dideliais seisminiais įvykiais”, – pareiškė vieną elektrinių valdančios kompanijos „PG&E” vadovas Gregory Jaczko.
Bet ekspertai nėra tokie optimistai. Pasak JAV geologų, atominių elektrinių vadovai gali būti neįvertinę ne tik neseniai po jėgainėmis atsiradusių plyšių grėsmės, bet ir cunamių pavojaus.
Iki šiol ekspertai baiminosi vieno – žemės drebėjimas dalį Kalifornijos gali palikti be elektros tiekimo. Tačiau dabar skubiai persvarstomos saugumo taisyklės dėl pasirengimo galimiems cunamiams.
Paaiškėjęs faktas nenudžiugino kaliforniečių – regione esančių atominių elektrinių parengimas cunamiui buvo paremtas dabar apgriautos Fukušimos I ir kitų Japonijos šiaurės rytų pakrantėje esančių atominių elektrinių pavyzdžiu. (CNN, „Time”, „ABC News”, „National Geographic”, LR)
Prognozės ne visada išsipildo
Po pražūtingų stichijų Japonijoje daug kas prisiminė dar šią žiemą paskelbtą garsaus JAV fiziko ir knygos „Ateities fizika” („Physics of the Future”) autoriaus įspėjimą apie milžiniškų žemės drebėjimų grėsmę.
„Per savo gyvenimą galime pamatyti, kaip sunaikinamas vienas iš šių miestų: Los Andželas arba San Fransiskas, Meksikas, Teheranas, Tokijas”, – kalbėjo Michio Kaku.
Mokslininkai jau pakankamai gerai nustato bendresnę informaciją apie žemės drebėjimų riziką, aplinkybes. Specialistai, remdamiesi daugybės metų žemės drebėjimų stebėjimo istorija ir vietos seisminiu aktyvumu, gali pasakyti, kokioje teritorijoje greičiausiai įvyks žemės drebėjimas ir kokio stiprumo bus.
Mokslininkai taip pat bando nustatyti artėjančius didesnius žemės drebėjimus pagal išankstinius požeminius smūgius. Tačiau ši teorija daugeliu atvejų nepasitvirtino.
Apskritai, remiantis įvairiais duomenimis, gyvūnų elgesiu ir mėnulio fazėmis, buvo ir sėkmingai, ir nesėkmingai prognozuota žemės drebėjimų.
Kinijoje po daugybės išankstinių smūgių ir, kai kurių šaltinių duomenimis, iš keisto gyvūnų elgesio buvo nuspėtas 1975 metų Haičengo žemės drebėjimas. Didelė dalis gyventojų prieš 7,3 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą buvo evakuota, tad stichijos padaryta žala buvo minimali. Tai laikoma pirmuoju sėkmingu žemės drebėjimo nuspėjimu per visą istoriją.
Tačiau, remiantis tokiomis pačiomis priemonėmis, nebuvo nuspėtas 1976 metų liepą Tangšane įvykęs žemės drebėjimas, nusinešęs daugiau nei 200 tūkst. žmonių gyvybę.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Kinijoje buvo daugiau nei 30 klaidingų įspėjimų apie artėjantį žemės drebėjimą. Kinijos valdžia tvirtina sėkmingai nuspėjusi 1995 metų lapkritį įvykusį Gušano-Pianlingo žemės drebėjimą, tačiau nėra tai patvirtinančių įrodymų.
Japonijos vyriausybė po 1891 metais įvykusio Nobio žemės drebėjimo įkūrė Imperatoriškąjį žemės drebėjimų tyrimų komitetą. Praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje šalies valdžia pradėjo milžinišką pasirengimo stichijoms kampaniją, tačiau nenuspėjo nei pražūtingo 1995 metų Kobės žemės drebėjimo, nei praėjusios savaitės katastrofos.
JAV specialistai prognozavo, kad 1981 m. birželio 28-ąją Peru sostinėje Limoje įvyks žemės drebėjimas. Bet ši prognozė buvo neteisinga, o regione kilo masinė gyventojų isterija.