Kaip naujienų agentūrai ELTA aiškino savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, šio projekto vertė - daugiau nei 3,6 mln. litų. 3 mln. litų Aleksote esančiai užterštai teritorijai išvalyti reikalingų lėšų savivaldybei pavyko užsitikrinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Likusius pinigus ji skiria iš savojo biudžeto.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Aleksote sunykusi didžiulė nuo 1923 m. veikusi mėsos perdirbimo įmonė netrukus buvo privatizuota mažomis dalelėmis. Didelių problemų čia įsikūrę verslininkai iš pat pradžių turėjo ir savivaldybės pagalbos šaukėsi, kai negalėjo susitarti su tais, kurie įsigijo energetikos ar kitus bendros infrastruktūros įrenginius.
Tačiau tuo, kas dedasi „už tvoros“, naujieji kapitalistai pasidomėti per savus rūpesčius laiko nerado ar noro neturėjo. Šalia kombinato plytinti valstybinė žemė - buvusių valymo įrenginių teritorija - per keliolika metų tapo apleista dykviete, pilna gamybinių atliekų ir naftos teršalų bei statinių liekanų.
Aleksoto seniūnijos pasiūlymu, kuriam dar turėtų pritarti Kauno miesto savivaldybės taryba, ateityje išvalytą teritoriją prie buvusios įmonės galima panaudoti visuomenės reikmėms. Tokiam projektui įgyvendinti taip pat praverstų dalinis ES finansavimas.
Ne mažiau svarbūs žmonių sveikatos ir gyvenamosios aplinkos apsaugai darbai laukia Palemone.
„Čia reikės iš pavojingos teritorijos, kur anksčiau buvo naftos bazė, iškasti ir vėliau išvežti skysta mase likusius žemėje teršalus. Paskui teks privežti žemių ir visą išvalytą plotą užsėti žole. Šio projekto vertė - 2,3 mln. Lt. Pagrindines lėšas, kurių reikės projektui įgyvendinti, taip pat gausime iš Europos Sąjungos fondų“ - sakė R. Savickienė.
Prieš keletą dešimtmečių Palemone, visai prie pat geležinkelio bėgių, veikė kelininkų padalinys, kuriame laikytos ne tik Vilniaus-Kauno keliui reikalingos medžiagos, bet ir naftos produktai. Pavojingos atliekos vėliau įsigėrė į gruntą, bet nei kelininkai, nei geležinkelininkai teritorijos, kuri dabar formaliai - ne jų, tvarkyti neskubėjo. Todėl projektą parengė savivaldybė.
Kauno miesto tarybos narys - buvęs miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas penktadienį Eltai aiškino, jog panaši užteršta teritorija yra ir A.Juozapavičiaus prospekte, šalia geležinkelio bei prie pat tilto per Nemuną. Pavojus, kad naftos teršalai iš tos teritorijos pasiekia ir upės vandenį - labai realus, ypač - po liūčių.
„Kai smarkiai palyja, teršalai per gruntą po asfaltu prateka į kitą prospekto pusę ir krantinėje išteka į Nemuną. Tai - labai didelė problema, kuriai sprendimo, deja, kol kas rasti nepavyko, nors mėginimų daug buvo. Krantinė - savivaldybės, o teritorija, iš kurios iki upės atiteka teršalai, - verslininkų.
Žinau, kad Kauno regione yra savivaldybių, kurios neišnaudoja užterštų teritorijų valymui galimų gauti ES lėšų. Sutartume dėl jų perėmimo Kauno miesto užterštos teritorijos išvalymui. Bėda, kad ta teritorija prie Nemuno dabar yra privačiose rankose. Kol kas nei savivaldybei, nei „Lietuvos geležinkeliams“ nepavyko susitarti dėl bendrų veiksmų kartu su buvusią geležinkelio pabėgių mirkymo gamyklą privatizavusiais verslininkais - teritorijos savininkais“, - apgailestavo V. Gudėnas.