Tai sakoma Neringos kurortologinių išteklių įvertinimo ir
panaudojimo sveikatinimo srityje galimybių studijoje. Ją Neringos
savivaldybės užsakymu atliko Klaipėdos universiteto Sveikatos
mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedros mokslininkai.
Vertindami Neringos kurortologinius išteklius, mokslininkai
aptiko dar neišnaudotų, bet šiame krašte seniai glūdinčių
galimybių, pranešė Neringos savivaldybė.
Studijoje teigiama, kad Neringa turi visų rūšių gydomuosius
išteklius: mineralinį vandenį, gydomąjį purvą, pajūrio orą,
želdynus, vandens telkinius.
„Negana to, Neringa pasižymi gausesniais ir įvairesniais
gydomaisiais gamtiniais ištekliais negu Druskininkai ar Birštonas,
kadangi nei Birštone, nei Druskininkuose nėra karšto požeminio
vandens išteklių ir, žinoma, pajūrio“, - teigiama savivaldybės
pranešime.
Pernai mokslininkai patvirtino, kad po Kuršių nerija glūdi
mineralizuoti, gilėjant vis labiau sūrėjantys vandenys. Tokie
sūrymai esą jau seniai pripažinti kaip turintys gydomųjų savybių
ir yra naudojami Slovakijoje, Japonijoje, kitose šalyse.
Dar vienas mokslininkų atradimas - gydomasis purvas - sapropelis
arba gitija. Teigiama, kad jo sluoksniai glūdi po Kuršių nerija ir
mariomis.
„Vokietijoje esančioje laboratorijoje buvo padaryti pirminiai
sapropelio, kaip gydomosios priemonės, tyrimai. Jų rezultatai yra
labai geri - tai yra purvas, kuris tinka gydyti. Minėto purvo niekur
kitur Lietuvoje neaptikta - tik nedidelėje teritorijoje ir būtent
Neringoje“, - teigiama savivaldybės pranešime.
Anot studijos autorių, turėdama visus jūros terapijos
išteklius - gydomąjį marių sapropelį, specifinį mikroklimatą,
gintarą, priekrantės dumblius ir kita - Neringa poilsiautojams
turėtų pasiūlyti jūros terapijos paslaugas.
Šiuos išteklius siūloma panaudoti Nidoje įkuriant Jūros
terapijos centrą. Tam rekomenduojama pritaikyti šalia Nidos
centrinio paplūdimio esančią nepabaigtą statyti valgyklą ir
gretimą jai priklausantį sklypą.
Klaipėdos universiteto mokslininkų bei studentų atliktas
lankytojų srautų tyrimas parodė, kad dabar per metus Neringą
aplanko beveik 400 tūkst. turistų, tačiau jų srautai itin
netolygūs. Daugiausia jų atvyksta vasarą. Jūros terapijos centras
padėtų išlaikyti turistus ir šaltojo sezono metu.