Šiaurėje delfinariumai neturėtų veikti
Klaipėdoje esantis Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas, kuris šiuo metu yra rekonstruojamas, pasak V.Martiroso, priklauso prie tos delfinariumų kategorijos, kokie iš viso neturėtų egzistuoti. „Be abejo, rekonstrukcija kiek pakeis sąlygas ir estetinė išvaizda taps geresnė, bet tai esmės nekeičia“, - sako V.Martirosas. Tačiau tai ne Klaipėdos ir net ne Lietuvos, o visų Šiaurės šalių problema.
Šalyse, kur mažai saulės, ilgas šaltasis sezonas, delfinariumai uždari. Gyvūnai ištisus metus laikomi uždaroje patalpoje bei chloruotame vandenyje, kuris neigiamai veikia delfinų sveikatą. Pietų šalyse, kur saulės daugiau, situacija kiek geresnė – kai kurie delfinariumai yra atviri ir erdvesni. O Šiaurės šalyse, net ir įrengus atvirą baseiną, dėl ilgo šaltojo sezono delfinai vis tiek didžiąją laiko dalį praleistų uždaroje patalpoje.
„Sistema tokia: tik baseinas, kur žmonės stebi delfinų pasirodymus, yra erdvesnis, - apie uždaro tipo delfinariumų problemas pasakoja V.Martirosas. - Bet žmonės nemato, kas darosi užkulisiuose. O už sienos tokiuose delfinariumuose dažniausiai yra nedideli kelių kvadratinių metrų baseinai, atitverti metalinėmis pertvaromis. Juose delfinai praktiškai gali tik apsisukti, jau nekalbant apie normalų paplaukiojimą. Delfinariumų savininkai ginasi, kad delfinai ten laikomi tik kartais, bet tai ne visada yra tiesa“.
Pasak V.Martiroso, visi Šiaurės šalyse esantys delfinariumai, taip pat ir Klaipėdos, sunkiai verčiasi. Klaipėdoje sezonas yra trumpas – dauguma žmonių į delfinariumą važiuoja vasarą. Vien per vasarą sudėtinga pinigų surinkti tiek, kad būtų lengva išsilaikyti per visą žiemą. Šildymas, elektra – visas techninis komplekso, kuriame yra delfinai, išlaikymas yra labai brangus. Tačiau manoma, kad turėti delfinariumą valstybei – prestižas. „Bet čia nėra prestižas, čia gėda“, - įsitikinęs V.Martirosas.
Pagalba autistams – abejotina
Laikyti gyvūnus nelaisvėje vien dėl žmogaus pramogos gal ir nehumaniška. Tačiau mūsų visuomenė pakankamai daug girdėjo apie delfinų terapiją, pagalbą vaikams, kenčiantiems nuo autizmo, dauno sindromo ar cerebrinio paralyžiaus.
V.Martirosas įsitikinęs, kad tai viso labo tik priedanga: „Vertinant delfinų augimą ir vystymąsi nelaisvėje, kyla klausimas, ar jie iš viso turi tuos ypatingus jiems priskiriamus sugebėjimus padėti autistams. Svarbu suvokti, kad laisvėje vadinamieji delfinų ekstrasensoriniai sugebėjimai vystosi visiškai kitaip, labai kompleksiškai. Be abejo, delfinas kažkiek padeda. Bet esmė ko gero yra emocinis ryšys ir žaidimas vandenyje. Žaisdami vandenyje, vaikai atsipalaiduoja, ir dėl to jie pasijunta geriau. Nebūtinai ten turi būti delfinai. Be to, bet koks gyvūnas gali sukelti ne mažiau teigiamų emocijų, kurios padeda psichiškai atsistatyti ir susibalansuoti.“
Kovotojo už delfinų teises nuomone, delfinų sąskaita bandyti padėti keliems autistams, kai ta pagalba netgi nėra šimtaprocentinė, yra žiauru. „Jeigu koks nors ekstrasensas galėtų padėti vienam kitam žmogui, ar verta būtų jį uždaryti į narvą, kad kiti galėtų į jį pažiūrėti ir išnaudoti jo sugebėjimus? - retoriškai klausia V.Martirosas. - Dar pridėkite faktą, kad šio ekstrasenso vaikai būtų gimę tokiame pat narve ir taip pat išnaudojami!“
Uždaruose delfinariumuose kankinasi
„Delfinai yra laukiniai padarai, jiems reikia daug erdvės, daug plaukioti. Jų oda yra vibruojanti. Kai delfinai greitai plaukia vandenyne, jų oda apsivalo, “kvėpuoja”, jų imuninė sistema tampa aktyvesnė, ir jie būna sveikesni. Gyvendami baseine, jie negali išvystyti didelio greičio. Tai tas pats, kaip žmogų uždaryti į kubinio metro narvą. Pažiūrėkite po kurio laiko, koks jis pasidarys irzlus, nelaimingas. Be to, delfinai nemato saulės, bendrauja tik uždarame kolektyve. Uždarykite kartu penkis žmones ir palaikykite taip dešimt metų - kokia taps jų psichologinė būklė? Tikėtina kad netgi tarp geriausių draugų kils trintis, bendravimas taps problemiškas, o tai atsilieps ir sveikatos būklei“, - dėsto V.Martirosas.
Uždaruose baseinuose laikomi delfinai negali elgtis jiems įprastu būdu - naudoti ultragarso, veikiančio kaip sonaras. „Atviroje erdvėje naudojant sonarą, signalas atsimuša nuo visų aplinkinių objektų. O uždaroje erdvėje – baseine - tas sonaras atsimuša nuo plytelių. Tai vadinama “veidrodiniu efektu”. Delfinai savo pačių sonarą girdi labai garsiai, ir jų klausos organai negali atlaikyti šio poveikio, todėl jie beveik nenaudoja sonaro. Uždaroje erdvėje delfinai bendrauja visai kitaip. Gimę nelaisvėje, nematydami normalaus pasaulio, jie negali normaliai vystytis. Bet kuriam žmogui sudarykime tokias sąlygas, kaip delfinams, ir pažiūrėkime, kaip jis išsivystys. Tokiam žmogui reikėtų suteikti pagalbą, o iš delfinų dar norima, kad jie gydytų kitus“, - sako pašnekovas.
Delfinų teisių gynėjas sakosi esantis prieš bet kurios rūšies laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje. Tiesiog delfinai - jo tyrimų sritis, kuriai paskirta daug gyvenimo metų ir jėgų. Žinoma, aukštesnio intelekto padaras nelaisvę išgyvens ko gero sunkiau už primityvų vabaliuką. Bet vertinti gyvūnų išgyvenamas emocijas žmogui sudėtinga – dažnai mes jų tiesiog neskiriame.
V.Martirosas tikina, kad kalbos apie aukštą delfinų intelektą ne iš piršto laužtos: „Vienas neurochirurgas iš Anglijos, darydavęs skrodimus Pietų Afrikoje išmestiems į krantą ką tik žuvusiems delfinams, kurių smegenys būdavo dar ne visiškai mirę, kaip neurochirurgas buvo šokiruotas, kad pagal smegenų išsivystymą mes, palyginti su delfinais, esame akmens amžiuje.“
Delfinų intelektas, pasak pašnekovo, apskritai laikomas vienu aukščiausių Žemėje. Apie tai byloja psichiatrų, psichologų, neurochirurgų tyrimų rezultatai, taip pat ir slaptų tyrimų, atliktų karinėse bazėse.
Delfinai bendrauja visai kitaip, nei žmonės. „Delfinams garsai – tas pats, kas mums rankos gestikuliacija“, - sako V.Martirosas. Jie perduoda vienas kitam informaciją jausmų ir vaizdų lygyje. Tarp žmonių tai vadinama ekstrasensiniais sugebėjimais. Tokių sugebėjimų turintys individai – išimtis, o delfinų atveju tai - taisyklė. Visa tai, kas kalbama apie delfinus, galioja ir banginiams.
„Banginis ir delfinas – tai ta pati gyvybės formos rūšis, - sako pašnekovas. - Žmonių rasės būna skirtingos, bet ir tie, ir tie žmonės“. Tarp sausumoje gyvenančių gyvūnų labai aukštą intelektą turi drambliai.
Filme parodys viską
V.Martirosas, 7 metus dirbęs kino filmų kūrimo kompanijoje „Paramount pictures“, šiuo metu ruošiasi kurti filmą apie delfinus ir banginius. Tai bus aukštos skaitmeninės raiškos formato (HD) juosta, turinti ir dokumentinio, ir vaidybinio filmo elementų, apimsianti viską – ir delfinų gyvenimo būdą, ir santykių su žmonėmis istoriją, ir mitologiją, ir laisvėje bei nelaisvėje delfinų patiriamas problemas.
„Tokios plačios tematikos filmo dar nebuvo sukurta, - sako kūrėjas. - Aš į jį noriu sudėti visą įmanomą informaciją – ir iš karinių bazių, ir iš dresavimo, viską, ką įmanoma surinkti. Filmai apie delfinus dažniausiai būna vienpusiški - arba gražūs filmukai apie tai, kaip jie plaukioja po vandeniu, arba šiurpinantys – kaip žudomi Japonijoje. Visi filmai yra geri, bet jie nepateikia viso delfinų gyvenimo vaizdo. Noriu, kad žmogus išeitų iš kino teatro pritrenktas ir suvoktų, kad delfinų gyvybė yra daug svarbesnė, negu mes įsivaizduojame. Mano svajonė - kad tokių filmų būtų sukurta ir apie kitus gyvūnus bei mūsų Žemę kaip visumą, kad mes aiškiau suvoktume, jog esame neatskiriama šio pasaulio dalis, ir griaudami jį, griauname patys save.“
V.Martirosas, dirbantis su keliomis tarptautinėmis delfinų ir banginių apsaugos organizacijomis, “nepageidaujamas” kai kuriose delfinariumose. Tačiau kadrų iš ankštų uždaro tipo delfinariumų užkulisių – ir mėgėjiška kamera nufilmuotų, ir nuotraukų – jis turi sukaupęs ir panaudos filme.
V.Martirosas įsitikinęs, kad visuomenę supažindinti su šiais nuostabiais padarais įmanoma ir nekankinant delfinų. Anot jo, kai kurie pietų šalyse esantys atviri delfinariumai svarsto galimybę persiorientuoti, sukuriant kažką panašaus į interaktyvų muziejų ar pramogų parką, kur žmonės galėtų ir paplaukioti baseine, ir pasižiūrėti filmų bei ekspozicijas. Buvusiam delfinariumui iš to būtų didesnis pelnas, nes nereikėtų išlaidų, skiriamų delfinų išlaikymui ir gydymui.