Korektiškos kalbėsenos apie gyvūnus apsėstų Oksfordo universiteto akademikų komanda taip pat tikina, jog terminai „laukinis gyvūnas“ bei „laukinė gamta“ turėtų būti keičiami „laisvai gyvenantis gyvūnas“ bei „žmogaus nepaliesta gamta“, mat epiteto „laukinis“ vartojimas implikuoja savotišką pažeminimą bei nepagarbą natūraliomis sąlygomis gyvenančiam gyvūnui.
Korektiškos kalbėsenos gyvūnų atžvilgiu problemos išsamiai aptariamos naujame Oksfordo universiteto akademikų neseniai pradėtame leisti žurnale „Gyvūnų etika“.
Vyriausiuoju redaktoriumi dirba Oksfordo universiteto Gyvūnų etikos centro vadovas, teologijos profesorius Andrew Linzey, praeityje Kanterberio arkivyskupo įvertintas garbės daktaro laipsniu už darbą, kuriame akcentuota būtinybė kovoti už visų „jutimais apdovanotų Dievo kūrinių“ teisių užtikrinimą.
Vienoje pirmojo „Gyvūnų etikos“ žurnalo numerio publikacijų profesorius A.Linzey drauge su kolegomis iš JAV Ilinojaus universiteto smerkia sąvokų „padaras“ bei „gyvulys“ vartojimą.
Straipsnyje teigiama, jog menkinančių terminų vartojimas gyvūnų atžvilgiu gali turėti įtakos tam, kaip su gyvūnais elgiamasi. Tame pat straipsnyje tvirtinama, kad sąvoka „naminis gyvūnėlis“ yra neabejotinai menkinanti tiek drauge su žmonėmis namuose gyvenantį gyvūną, tiek juo besirūpinantį asmenį.
Pasak akademikų, visiškai netoleruotinas yra žodžio „savininkas“ arba „šeimininkas“ vartojimas tuomet, kai turimi omenyje gyvūnais besirūpinantys asmenys. Tokios sąvokos galbūt tiko praėjusio amžiaus pradžioje, kuomet gyvūnai dažniausiai iš tiesų traktuoti kaip nuosavybė, prilyginami daiktui ar mechanizmui, tačiau šiandien, anot jų, žmonija pakankamai pažengusi ir puikiai suvokia, jog gyvūnas – ne mažiau svarbus jutimais apdovanotas dievo kūrinys už žmogų, ir jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip juo besirūpinančio asmens nuosavybė.
Akademikai teigia negalintys nekritikuoti ir sąvokų „laukinis gyvūnas bei „laukinė gamta“. Pasak jų, epitetu laukinis gyvūnui tarsi primetamas barbariškumas, civilizuotumo bei savikontrolės stoka, kas „nevaržomai gyvenantiems“ gyvūnams tikrai nėra būdinga. Siūloma užuot vartojus nekorektišką epitetą „laukinis“ pasitelkti tokius apibūdinimus kaip „laisvai“ ar „žmogaus nepaliestoje gamtoje“ tarpstantis gyvūnas.
Specialistai tvirtina esantys įsitikinę, jog į jų pageidavimus netruks atsižvelgti kalbininkai.
Profesorius A.Linzey bei leidinį redaguoti padėjusi JAV Penno universiteto profesorė Priscilla Cohn apgailestavo, jog net ir anksčiau minėtos jų pateiktos terminų korekcijos nėra visiškai tikslios. Anot akademikų, šiuolaikinė anglų kalba stokoja papildomų žodžių adekvačiam gyvūno ir žmogaus santykiui išreikšti ir, viliasi jie, netrukus bus imtasi aktyvių veiksmų, kurių dėka tokios sąvokos papildys dabartinės anglų kalbos žodyną.
Specialistai taip pat sakė, jog privalu išgyvendinti iš kasdienės kalbos tokius nekorektiškus posakius kaip „gudrus lyg lapė“, „ryti kaip kiaulei“ ar „gadinti orą kaip šeškui“, nes jais neabejotinai menkinami bei nebūtais dalykais kaltinami niekuo dėti gyvūnai.
Akademikų nuomone, derama terminija, apibūdinanti gyvūnus bei žmogaus ir gyvūno santykį būtina ne tik dėl to, kad nebūtų menkinami gyvūnai, bet ir patiems žmonėms, dažnai nepajėgiantiems adekvačiai įvertinti savo padėties bei svarbos kitų Dievo kūrinių kontekste.