Šalia Klaipėdos įsikūrusi Šernų girinkija vasarą bene labiausiai kenčia
nuo nedrausmingų poilsiautojų. Savaitgalį čia plušėję savanoriai
atlygino dalį miškui padarytos žalos - pamokyti miškininkų, kaip reikia
darbuotis kastuvais, jie apželdino beveik hektarą girininkijos plotų.
„Tik po pusšimčio metų šiose vietose sužaliuos miškai. Pušys ir elgės
auga labai lėtai, todėl tik jauniausi talkos šios dalyviai galbūt ir
pamatys brandžius medynus, prisimins, kaip juos kažkada sodino su savo
tėvais“, - kalbėjo ilgametis Kretingos urėdijos vadovas A.Barnauskas.
Kretingos urėdijoje kasmet apželdinama iki 100 hektarų miškų.
Dirvonuojančiuose plotuose želmenis sodinami naudojant specialią
techniką. Tačiau kirtavietėse arba gaisrų nusiaubtų miškų masyvuose
eglių, pušų, lapuočių daigus kaip ir anksčiau tenka sodinti rankomis,
lenkiant nugarą ir baksnojant žemę kastuvais.
„Smagu, kad pastaraisiais metais sulaukiame vis daugiau talkininkų. Jų
parama apželdinant miškus - didelė paspirtis“, - savanoriais džiaugėsi
Šernų girininkas Arūnas Samoška.
Pernai, minint Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų, Kretingos urėdijos
Lenkimų girininkijoje miškininkai su talkininkais pasodino beveik 44
tūkst. medžių. Vienuolikos hektarų plote tarp liepų ir eglių augs net
29 tūkst. ąžuoliukų. Tikimasi, kad 600 ąžuolų tikrai sulauks brandos.
Kretingos miškų urėdija galėtų apželdinti kur kas daugiau nederlingų,
daug metų dirvonuojančių plotų, tačiau savivaldybės, net ir įpareigotos
perduoti nereikalingas žemes miškininkams, neskuba atsisveikinti su
menkaverte, beveik niekam kitam netinkama valstybės fondo žeme.
Skuodo rajone, kur miškų ne tiek jau daug, apželdinta vos 332 ha
valstybės fondo žemių, o Kretingos rajone - tik 72 ha. Klaipėdos
rajone miškams sodinti neskirta nė pėdos laisvos žemės, ten parengta
mažiausiai miškininkystei tinkamų kadastrinių vietovių. Kodėl toje
pačioje Kretingos miškų urėdijoje - tokie skirtumai ?
„Kuo arčiau jūra, tuo brangesnė net dirvonuojanti žemė. Kai dėl jos
pradeda pintis valstybės, privačių asmenų ir įtakingų verslo grupių
interesai, dažniausiai nukenčia visuomenė. Tokia padėtis ne tik mūsų
miškų urėdijoje“, - apgailestavo Kretingos urėdas A.Baranauskas.
Negavusios žadėtų žemių urėdijos sukasi kaip išmano - sodina medžius
skardžiuose, akmenynuose, kitose savaime apželiančiose vietovėse ir
žvelgia į tyrlaukius, kur galėtų vešėti miškai. Nuo 2003 metų iš
valstybės perimtose plotuose įveista vos daugiau kaip 10 tūkst. ha
miškų.
Lietuvos miškingumo didinimo programoje numatyta, pasinaudojus Europos
Sąjungos (ES) parama, iki 2020 metų apželdinti nemažai dirvonuojančių,
ūkininkavimui netinkamų žemės plotų. Jau dabar aišku, kad šią programą
miškininkams kažin ar pavyks įgyvendinti“, - kalbėjo A.Baranauskas.
Lietuvos miškingumas yra vienas žemiausių Centrinėje ir Rytų Europoje -
nesieka ir 33 proc. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje miškai užima
daugiau pusę šių valstybių teritorijų. Dar miškingesnės anapus Baltijos
esančių valstybių teritorijos - pavyzdžiui, Suomijoje ir Švedijoje
žalieji masyvai sudaro daugiau kaip 70 proc. viso žemės fondo.
Manoma, kad Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais etnografinių
teritorijų miškingumas galėjo siekti apie 60 proc. Be atodairos kertant
miškus, šalies miškingumas 1914 metais tesiekė apie 19,5 proc. Po
Antrojo pasaulinio karo jis dar labiau sumenko - iki 16,5 proc.
Sovietmečiu kasmet buvo želdinama po 6-8 tūkst. ha miškų, todėl bendras
Lietuvos miškingumas 1983 metais šoktelėjo iki 27,9 proc. Vėliau jis
irgi didėjo - 2009 metais sudarė 32,9 proc. Vyriausybės programose
numatyta iki 2020 metų šalies miškingumą padidinti dar apie 3 proc.
Dabar Lietuvoje yra daugiau kaip 2 mln. ha miškų. Pusė jų priklauso
privatiems savininkams, kurių miškų ūkių vidutinis plotas tesiekia 3,5
ha. Vangiai vykstant valstybės fondo žemių perdavimui urėdijoms, per
septynerius metus įveista vos daugiau kaip 10 tūkst. ha naujų miškų.
Jau panaikintos apskritys užpernai visoms Lietuvos urėdijoms perdavė tik
130,8 ha laisvos valstybės žemės naujiems miškams įveisti.