Vyriausybė tam neskyrė pinigų, o Druskininkų savivaldybė sako
taip pat neturinti papildomų lėšų. Mokslininkai baiminasi, kad
kraujasiurbių vėl daugės ir jų dešimties metų darbas nueis
niekais.
Pietų Lietuvos žmones ir gyvulius kamavę kraujasiurbiai
mašalai gegužės mėnesį buvo naikinami 12 metų.
„Gavome iš Aplinkos ministerijos raštą, kad šiais metais
(lėšų) nebus skirta ir kad kreiptis dėl kitų metų. Prašėm 450
tūkst. litų, kad nupirktume 8-10 tonų biologinio preparato. Jeigu
preparatas nebus perkamas ir naudojamas kokius 3-4 metus, tai gali
atsistatyti prieš 8-10 metų buvusi mašalų populiacija“, - sakė
Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius Linas
Urmanavičius.
„Mes negalime visą laiką pilti biopreparatą ir bijoti, kad jei
jo nepanaudosime, tai kitais metasi bus pasaulio pabaiga. Taip
neturėtų būti. Šie metai bus kaip ir priverstinio eksperimento
metai, o priverstinio dėl to, kad nebuvo rasta pinigų. To
priežastys - ne vien tik ekonominės“, - sakė Aplinkos ministerijos
Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Tačiau anot mokslininkų, toks priverstinis eksperimentas - gana
rizikingas.
„Tada būtų labai įdomus mokslinis eksperimentas. Pasaulinėje
mokslininkų darbuose trūksta duomenų apie tai, kas atsitinka
tuomet, kadangi dauguma šalių nerizikuoja taip žaisti ir tokių
duomenų labai nedaug. Bet žinodami mašalų biologiją ir jų
naikinimą, manytume, kad jų gausumas labai greitai atsistatytų -
per metus kitus, trejus“, - kalbėjo Gamtos tyrimų centro vyresnioji
mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė.
Anot mūsų mokslininkų, kovą su upiniais mašalais sunkina ir
tai, kad kaimyninėje Baltarusijoje, Gardino srityje, kur yra
didžiausios kraujasiurbių buveinės, jie naikinti tik vieną kartą.