Išdžiūvę
ąžuolai, nykstantys beržai, išgraužtos ežero pakrantės, į
vandenį suvirtę čia augę medžiai, vandens apsemtos buvusios
paplūdimių kopos – toks vaizdas šiandien pasitinka Dusios ežero
ir jo apylinkių grožį pamatyti norintį turistą. Metelių
regioninio parko teritorijoje esantis vienas iš trijų didžiųjų
Dzūkijos ežerų grasina virsti užpelkėjusia bala.
Vilniuje įsikūrusios
viešosios įstaigos „Gamtos paveldo fondas“ vykdomų projektų,
finansuotų Nyderlandų valstybės fondų bei Europos Komisijos
struktūrinių fondų programų lėšomis, esmė buvo atstatyti
sovietmečiu patvenktą Dusios ežero vandens lygį į natūralų,
t.y. prigimtinį natūralų vandens lygį.
Tačiau po vandens
pralaidos rekonstrukcijos vietoj turėto vandens lygio kritimo
stebimas atvirkštinis procesas – po žiemos Dusios vandens lygmens
paviršius pakilo papildomai apie 30 cm, ko pasekoje Dusios
pakrantėse telkšo balos.
Gamtos mylėtojai ir
aplinkosaugininkai spėja, kad tokia padėtis – dėl pernai metais
padarytos Spernios upelio vandens pralaidos rekonstrukcijos, kai iki
tol buvusi pilnai žmogaus reguliuojama pralaida pakeista į
nereguliuojamą. Galimai neteisingai apskaičiavus naujosios
pralaidos šliuzų aukštį, vandens lygis nenukrenta iki tiek, kad
ežero vanduo nutekėtų pakankamai daug į Žuvinto ežerą ir
Šešupę, o telkšo pakrantėse, semdamas paplūdimius, pakrantes,
miškus.
Pirmieji nerimo
ženklus pradėjo rodyti čia gyvenantys vietiniai žmonės. Buvęs
ilgametis Seirijų girininkijos girininkas, o dabar pensininkas
Juozas Talandis teigia, kad tai, kas vyksta šiuo metu Dusios
pakrantėse, kitaip kaip genocidu vadinti nedera.
„Manau, kad tai,
kas vyksta dabar, yra Dusios ežero. ekosistemos griovimo antrasis
etapas. Vietoje to, kad eiti prie aplinkos natūralizavimo (ypač
saugomose teritorijose), antrą kartą lipama ant to paties grėblio
(pirmasis lipimas buvo įvykdytas 1972 metais, kai dirbtinai buvo
patvenktas Dusios ežeras). Rekonstravus šliuzą ant Spernios
upelio, vandens lygis ežere dar kartą pakeltas, vyksta akivaizdi
krantų erozija, užmirkomi pakrantės miškai, buvusių paplūdimių
neliko nei ženklo, mažėja Dusios ežero rekreacinė vertė.
Liūdniausia, kad tam naudojamos ES paramos lėšos“, - sako
ilgametis miškininkas.
Patys vandens
pralaidos kontsruktoriai ir projekto vykdytojai iš VšĮ „Gamtos
paveldo fondas“ ramina vietos gyventojus ir Metelių regioninio
parko specialistus, esą dabartinis potvynis – ne pralaidos
rekonstrukcijos, o didelio pavasarinio polaidžio pasekmė. Pasak
šios įstaigos projektų vadovo Argaudo Stoškaus, esą per keletą
mėnesių vanduo Dusioje turėtų nulūgti ir pakrantės išsausėti.
Kas bus jeigu taip neatsitiks? „Tada teks ieškoti ir imtis skubių
gelbėjimo priemonių. Kokių? Dar nežinau“, - sakė Metelių
regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis.