Nors po angies kirčio praėjo daugiau negu dvi savaitės, Pramonės gatvėje gyvenanti šiaulietė Stanislava Šimanauskienė vis dar jaučiasi kaip nesava: nuolatos šokinėja kraujospūdis, skauda galvą, silpna.
Jos pirmasis netikėtas pasimatymas su į kiemą atšliaužusia gyvate įvyko Didįjį šeštadienį, prieš Velykas.
„Atšliaužė prie pat mano durų ir atsigulė prie slenksčio. Tokia tamsiai ruda ir ilga. Mano kaimynės septynmetė dukra vos neužmynė, tik sukliko... Aš, nieko nelaukdama griebiau kirvuką ir cakt — nukirtau, — pasakojo Stanislava. — Bet ir nukirsta, o Jėzus Marija, kaip šoko į viršų! Galva nukirsta, o kūnas vis tiek ant manęs šoka, vargais negalais į maišelį įkišau ir išmečiau į konteinerį.“
Moteris tikino kitas gyvates puikiai skirianti nuo žalčių, mat pastarieji į kemsynų apsuptus namus atšliaužia gana dažnai.
Kitą dieną, sekmadienį, Stanislava išgirdo gailiai cypiant ir lojant kaimynų šunį — name gyvena keturios šeimos. Žiūri — kieme, pakėlusi galvą, guli dar viena gyvatė, tiktai šį kartą „labai gražiai marga“.
„Suabejojome, gal žaltys? Bandėm su tokiu pagaliuku pajudinti: nei kanda, nei juda, guli pastirusi. Aš ir sakau sūnui: tu paieškok kokio indo, mes ją įdėsim ir nunešim paleisti“.
Tuo metu nedidelio ūgio moteris sako staiga pasisukusi ir pajutusi, kaip gyvatė ūmai šoko į viršų ir žiebė jai į ranką. Šįkart gyvatę nukirto kaimynė.
Stanislavos sūnus skubiai iškvietė greitąją, kuri atvyko po kelių minučių. Moteris vežama girdėjo, kaip medikai radijo bangomis įspėjo kolegas, kad pasiruoštų: atveža gyvatės įkąstą kritinės būklės ligonį.
Ligoninėje Stanislava praleido keturias paras. Kalba pamažu grįžusi tiktai antradienį.