AMAP specialistų teigimu, dėl Arktyje bei Grenlandijos saloje intensyviai tirpstančio sniego ir ledynų per artimiausias devynias dešimtis metų vandens lygis vandenynuose pakils nuo 0,9 iki 1,6 metro.
Nepaisant to, jog procesas atrodo pakankamai lėtas, didelė dalis pakrantėse įsikūrusių miestų per artimiausius keletą dešimtmečių gali ištikti tragedijoss. Didžiausia potencialių su vandens lygio vandenynuose kilimu susijusių nelaimių rizika numatoma sąlyginai žemai įsikūrusiuose Bangladešo, Kinijos bei Vietnamo miestuose.
Lyg to dar būtų maža, mokslininkai įspėja, jog dėl vandens kilimo vandenynuose bus užlietos kai kurios salos bei salynų dalys, dalis šiuo metu žemdirbystei naudojamų pakrantės teritorijų taps nebetinkamos žemės ūkiui, didės vulkanų aktyvumas, išaugs žemės drebėjimų bei cunamių skaičius.
Dar prieš ketverius metus optimistiškai nusiteikę mokslininkai tikino, kad vandens lygmuo vandenynuose iki pastarojo šimtmečio pabaigos pakils vos 18–59 cm. Tačiau tuo metu atliekamuose tyrimuose nebuvo atsižvelgiama į faktą, jog ledas kasmet vis aktyviau tirpsta ne tik Arktyje, bet ir Grenlandijoje. Neseniai nustatyta, jog ištirpinus visą Grenlandijoje esantį sniegą bei ledą vandens lygis pasaulio vandenynuose pakiltų mažiausiai penkiais metrais!
Naujausių tyrimų duomenimis, pastaruosius šešerius metus tirpimo procesas Arktyje bei Grenlandijoje buvo aktyvesnis nei bet kada anksčiau, o keleto pastarųjų vasarų metu fiksuota vidutinė oro temperatūra – aukščiausia per paskutiniuosius du tūkstančius metų.
Vieno iš studijos bendraautorių Kolorado valstijos Boulderio regione (JAV) įsikūrusio Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro direktoriaus Marko Serreze’s teigimu, pastaruoju metu stebimi ir netolimoje ateityje prognozuojami pokyčiai šiaurinėje planetos dalyje yra dramatiški. Tačiau tuo neturėtų būti pernelyg stebimasi, mat jau ilgą laiką žinoma, jog klimato pokyčiai planetoje pirmiausiai pasireiškia Arktyje.