Taip šalies miškininkai įamžino neseniai mirusio poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą. Idėja noriai palaikė ir Lietuvos rašytojų sąjunga, kurios nariai ir poeto artimieji su kastuvais rankose ketvirtadienį darbavosi specialiai miško sodinimui paruoštoje lankoje.
„Gana ilgai bendradarbiaujame su miškininkais, ši tradicija buvo kuriam laikui nutrūkusi, bet anksčiau dažnai sodindavome įvairiems rašytojams šilus“, - kalbėjo Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A.Jonynas.
Poeto atminimui skirtoje giraitėje daugiausia pasodinta pušų. Nuo ketvirtadienio ryto su kastuvais rankose darbavosi gerai nusiteikę tautos dainiaus bičiuliai ir artimieji.
Ateityje, kai medžiai kiek paūgės, planuojama įrengti ir informacinius stendus bei atminimo lentą. Viena jų, žyminti iš popiežiaus palaimintos sėklos užaugusią pušį, įrengta jau dabar.
„Manau, kad darome labai gerą darbą. Medžiai užaugs, iš jų sėklų išdygs nauji medžiai ir taip tėtės atminimas bus amžinas“, - džiaugėsi poeto duktė Jurga Marcinkevičiūtė.
Tarp pušų, beržų, eglių ir juodalksnių lankoje sužaliuos ir 50 ąžuolų. Idėjos sumanytojai ir vykdytojai kalbėjo, kad poeto dvasia Žėronių girioje alsuos dar ilgai.