JAV mokslininkas Michaelas Bevisas teigė, kad Bolivijai jau dabar derėtų imtis aktyvių žemės drebėjimo prevencijos veiksmų pasienio su Paragvajumi ir Argentina rajonuose, kuriuose dėl čia esančio Mandejapekua lūžio pasekmės būtų liūdniausios.
Didžiausią žemės drebėjimą Bolivija patyrė 1998 m. gegužės 22-ąją, kai centrinėje šalies dalyje esančių Aikuilo, Mizko ir Totoroso miestų teritorijose užfiksuoti 7,5 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės virpesiai. Stichijos metu žuvo per 80 žmonių.
Praėjusį sekmadienį paviešinto tyrimo duomenimis, žemės drebėjimas kelia tiesioginę grėsmę daugiau nei 2 mln. gyventojų.
Havajų universiteto Manoa padalinio geofizikas, vienas pagrindinių tyrimo rengėjų Benjaminas Brooksas tikino, jog atlikus detalesnius navigacijos prietaisų rodmenimis grįstus apskaičiavimus, paaiškėjo, jog keletą šimtmečių besitęsiantis žemės plokščių judėjimas ties Andais gali pratrūkti 8,7-8,9 balų pagal Richterio skalę stiprumo drebėjimu.
Žemės drebėjimas būtų labiau juntamas teritorijose, esančiose į vakarus nuo Mandejapekua lūžio - tektoninių plokščių sąveika numatoma maždaug šimto kilometrų ilgio į vakarus nuo lūžio esančioje atkarpoje, taigi, prognozuojama, jog šioje vietoje bus galimo žemės drebėjimo epicentras.
Tačiau mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kada įvyks žemės drebėjimas. Šiuo metu sisteminami duomenis apie visus Bolivijos, Argentinos bei Paragvajaus teritorijose kada nors vykusius žemės drebėjimus.
Pastaraisiais metais planetą sukrėtę itin stiprūs žemės drebėjimai – 9 balų pagal Richterio skalę stiprumo virpesiai Japonijoje šių metų kovą bei 8,8 balų žemės drebėjimas Čilėje 2010-ųjų vasarį – paskatino mokslininkus labiau domėtis seismine istorija. Siekiama surinkti kuo daugiau informacijos, kuria remiantis būtų galima pakankamai anksti prognozuoti įvyksiančią nelaimę ir išvengti tragiškų jos padarinių.