Šiemet ugniagesiams jau teko gesinti 90 gaisrų miškuose. Jų
metu išdegė apie 86 ha miško paklotės. Beveik pusė šių gaisrų
kilo Vilniaus apskrityje.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, esant
šiltiems orams, gaisrų miškuose daugėja ir juos užgesinti gan
sunku, ypač jeigu ugnis įsismelkia į durpingą dirvožemį.
Dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai,
numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę degantį
laužą. Miške, kur itin greitai gali užsiliepsnoti sausa žolė,
spygliai, dervingų medžių šakelės, samanos, kur gausu deguonies
prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau. Ypač didelį pavojų
miškams kelia juose deginami laužai. Primenama, kad juos leidžiama
kurti tik specialiose aikštelėse, iš visų pusių apsuptose ne
siauresne kaip pusės metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio
grunto pašalintos miško paklotės juosta.
Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo
grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų,
kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia
esančius medžius. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis
gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba
užberti žemėmis.
Vykstant į mišką poilsiauti reikia atkreipti dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias
informacijos priemones bei vykdyti visus miškininkų ir ugniagesių
nurodymus, sakoma pranešime spaudai.
„Pastebėjus miške beįsiplieskiantį gaisrą, reiktų nepraeiti
pro šalį, bet pasistengti jį užgesinti, nelaukiant kol ugnis
išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame
plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis.
Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti
žemėmis“, - teigia departamentas.
Nepavykus užgesinti ugnį, reikia nedelsiant kviesti ugniagesius
arba miškininkus bei mėginti užkirsti kelią jos plitimui. Jeigu
liepsna įsisiautėjo, geriausia pasišalinti į tą pusę, iš kur
pučia vėjas, primena ugniagesiai.