Ekspertai pažymi, kad šiuo metu išsiveržimas nekelia rimtos
grėsmės oro susisiekimui Europoje. Tačiau jie ketina artimiausiomis
dienomis tikrinti, ar nėra atmosferoje pavojingai daug pelenų.
Anksčiau agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Grimsviotno
ugnikalnis ėmė veržtis kiek mažiau, bet pakilęs pelenų debesis
pirmadienį gali pasiekti Šiaurės Norvegiją, po to per savaitę,
jeigu ugnikalnio aktyvumas nesumažės, - ir Didžiąją Britaniją.
Islandijos meteorologijos biuro duomenimis, ugnikalnio išmetamo
pelenų debesies aukštis savaitgalį sumažėjo nuo 20 iki 10-11 km,
bet specialistai dar negali pasakyti, ar išsiveržimo stiprumas ir
toliau mažės.
Ankstesni Grimsviotno aktyvumo laikotarpiai paprastai trukdavo
kelias dienas ir nesukeldavo tarptautinio oro susisiekimo pertrūkių.
Pagrindinis Islandijos Keblaviko tarptautinis oro uostas kol kas
uždarytas.
„Jeigu išsiveržimas nemažės, pelenų debesis vėliau šią
savaitę gali pasiekti Didžiąją Britaniją. Remiantis mūsų
naujausia prognoze, debesis, kaip tikimasi, pasieks Šiaurės
Norvegiją iki vidudienio“, - sakė Islandijos meteorologijos biuro
darbuotojas Haralduras Eirikssonas.
Kol kas pakilęs į orą pelenų debesis neturi įtakos
transatlantiniams oro skrydžiams, ir situacija, pagal Europos oro
eismo kontrolės organizacijos „Eurocontrol“ sekmadienio duomenis,
nesikeis mažiausiai ateinančią parą.
Anksčiau Islandijos meteorologai patikino, kad dėl Grimsviotno
išsiveržimo oro susisiekimas didelėje Europos dalyje nenutrūks,
kaip tai buvo veržiantis Ejafjadlajokudlio ugnikalniui pernai
pavasarį.
Grimsviotnas, kuris yra po Vatnajokudlio ledynu, pastarąjį
kartą buvo išsiveržęs 2004 metais. Dabartinis išsiveržimas yra
kur kas stipresnis už ankstesnįjį.