„Karymo ugnikalnyje praėjusią parą užregistruota daugiau kaip
180 seisminių įvykių. Po to milžinas išspjovė kelis stulpus
pelenų su dujomis, kurių aukščiausias siekė 6,5 km virš jūros
lygio“, - pranešė agentūrai „Interfax“ Rusijos mokslų akademijos
geofizikos tarnybos Kamčiatkos filialo atstovas.
Pasak geofiziko, pavojaus artimiausioms gyvenvietėms ugnikalnis
kol kas nekelia. Drauge jis pažymėjo, kad Karymo ugnikalnis, kuriam
suteiktas oranžinis pavojingumo kodas, gali būti pavojingas
lėktuvams.
„Pelenų dalelių gali patekti į orlaivių, praskrendančių
netoli šio milžino, mechanizmus ir sukelti jų katastrofą“, -
paaiškino mokslininkas.
Karymo sopka, kurios aukštis - 1 536 metrai, vienas aktyviausių
Kamčiatkos ugnikalnių. Jis yra už 125 km į šiaurę nuo
Kamčiatkos Petropavlovsko. Pastarasis Karymo ugnikalnio
išsiveržimas prasidėjo 1996 metų sausį ir vyksta iki šiol.
1996 metais įkaitusios medžiagos stulpai kilo iš Karymo ežero,
esančio už 6 km nuo ugnikalnio, dugno. Viskas, kas gyva, tada ežere
žuvo. Iki šiol jis tebėra negyvas.