Kaip pranešė Rusijos mokslų akademijos Vulkanologijos ir
seismologijos instituto Tolimųjų Rytų skyrius, pastarosiomis
dienomis seismologijos stotys pradėjo fiksuoti stiprų ugnikalnio
drebėjimą.
„Ugnikalnis tebesiveržia. Registruojama šilumos anomalija rodo,
kad uoliena krateryje smarkiai įkaito“, - sakė skyriaus atstovas.
Pasak mokslininko, vulkanologų turimi duomenys rodo, kad
Kizimenas rengiasi galingesniam nei dabar vykstantis išsiveržimui.
„Yra tikimybės, kad milžino krateryje įvyks katastrofiškas
sprogimas“, - sakė jis.
Dabar iš ugnikalnio kraterio veržiasi dujos, kuriose pelenų
nedaug.
„Pastarąjį kartą ugnikalnis iš kraterio išspjovė pelenų į
maždaug 4 900 metrų virš jūros lygio aukštį gegužės 17
dieną“, - nurodė Vulkanologijos ir seismologijos instituto atstovas.
Kizimenas - vienas iš 29 veikiančių Kamčiatkos ugnikalnių. Jo
aukštis - 2 485 metrai. Pastarąjį kartą ugnikalnis priminė apie
save išspjaudamas pelenų ir lavos 1928 metais. Pernai lapkritį
Kiziminas vėl nubudo. Didžiausi kiekiai pelenų iš jo kraterio buvo
išmesti šį sausį. Pelenų stulpai siekė 10 km aukštį. Šleifas
tada pasiekė Kamčiatkos Petropavlovską, esantį už daugiau kaip
200 km nuo besiveržiančios sopkos.
Šiuo metu mokslininkai gali stebėti milžino gyvenimą tik
remdamiesi palydovų duomenimis ir mėginiais, paimtais už kelių
kilometrų nuo ugnikalnio, nes Kizimenas yra sunkiai pasiekiamas ir
toli.
Šiuo metu Kizimenui suteiktas „geltonasis“ pavojingumo lėktuvams
kodas. Tai reiškia, kad pelenai ir dujos, kuriuos iš kraterio
spjaudo milžinas, pavojingi oro transportui.