„Vykdant eksperimentą, į upę buvo išleistos dirbtinio veisimo lašišinės žuvys, kilusios iš 3 skirtingų Lietuvos upių baseinų - Šventosios, Neries ir Jūros. Mokslininkai šiuo metu stebi jų migraciją. Kasdien, dienos ir nakties metu, kas 4 valandas tikrinamos specialios, migruojančius lašišų ir šlakių jauniklius sulaikančios, gaudyklės, matuojama sugautų lašišinių žuvų dydis, svoris ir gaunami kiti duomenys, vertinama žuvų būklė bei renkama medžiaga genetiniams tyrimams“ , - apie tyrimus pasakojo tyrimų vadovas vyr. mokslinis bendradarbis Saulius Stakėnas.
Surinkti DNR mėginiai skystu azotu iškart šaldomi ir gabenami į genetinių tyrimų laboratoriją, kurioje atliekami sudėtingi genetiniai tyrimai.
Kaip rodo užsienio šalių patirtis, kitose vietose užaugintos ir į upes paleistos lašišinės žuvys yra daug mažiau atsparios nei ten gyvenančios vietinės. Pavyzdžiui, Ispanijoje atlikti tyrimai parodė, kad nevietinių lašišinių žuvų populiacijos įveisimas, net ir labai ankstyvos stadijos, nedavė norimų rezultatų, nes jos tiesiog negalėjo prisitaikyti prie vietinių sąlygų ir didžioji dalis įveistų žuvų žuvo.
Kitą pavyzdį pateikė Didžiosios Britanijos ir Škotijos mokslininkai. Jie teigia, kad skirtingų lašišinių žuvų populiacijų kryžminimas, nors ir duoda trumpalaikį efektą, tačiau palikuonys vis tiek yra mažiau gyvybingi nei vietinės populiacijos individai.
„Mes tikim, kad šis projektas ir atlikti tyrimai padės ne tik nustatyti, ar veiksmingas šiuo metu plačiai paplitęs dirbtinis mailiaus įžuvinimas, bet ir suteiks daug naujos informacijos apie šių retų žuvų genofondą.“, - vylėsi S.Stakėnas.
Lietuvoje panašaus pobūdžio tyrimai iki šiol nebuvo vykdomi. Užsienyje tokie projektai vykdyti tik
laboratorinėmis sąlygomis. Todėl galime pasidžiaugti, jog Lietuvos mokslininkai žengia svarbų žingsnį lašišinių žuvų mokslinių tyrimų ir lašišų išsaugojimo link.
Šiuos tyrimus ir projektą „Lašišos ir šlakio subpopuliacijų adaptacijos lokaliose sąlygose
priklausomybė nuo genotipo“ finansuoja – Lietuvos Mokslo Taryba.