R.Zoellickas aiškino, jog dėl klimato pokyčių šiuo metu gamtos stichijoms neatsparios zonos taps dar pažeidžiamesnės, o upių bei vandenyno potvyniai, žemės drebėjimai ir pastarųjų sukeltos cunamio bangos tose vietose taps žalingesni ir pavojingesni nei iki šiol.
Pasaulio bankas akcentavo būtinybę gamtos stichijoms pažeidžiamų zonų gausioms valstybėms bei miestams didinti investicijas į urbanistinių teritorijų planavimą bei viešojo administravimo efektyvumo didinimą tam, kad gyvenamosios teritorijos būtų deramai prisitaikiusios prie galimų klimato pokyčių bei tinkamai pasirengusios atremti gresiančias gamtos stichijas.
Pasaulio banko iniciatyva atliktos studijos rezultatai paviešinti likus dienai iki keturiasdešimt planetos didmiesčių, tarp kurių – Niujorkas (JAV), Džakarta (Indonezija), Berlynas (Vokietija), Barselona (Ispanija), Rio de Žaneiras (Brazilija) ir Meksikas, vienijančios konferencijos klimato tema. Keturiasdešimtyje konferencijos apimamų miestų šiuo metu gyvena per 300 mln. žmonių, kurie, kaip teigiama, atsakingi už maždaug dešimtadalį viso į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.