Orų prognozę galite žiūrėti čia.
„Kentėsim – o koks pasirinkimas? Galima į Egiptą važiuoti, ten bus 33 laipsniai“, - juokavo sinoptikė. Pasak T.Kaunienės, tokia šiuo metu orų cirkuliacija – temperatūras lemia tai, kas vyksta atmosferoje 4-5 km aukštyje. „Šiuo metu pas mus kaip tik plūsta pietų-pietvakarių srautai. Jie neša karštį nuo pat Afrikos per visą Vidurio ir Rytų Europą“, - sakė T.Kaunienė.
Iki savaitgalio dar pasidžiaugsime nedideliu atvėsimu, o kitą savaitę srautas iš pietų ir pietvakarių į Rytų, Vidurio Europą ir Rusiją atneš didelius karščius. Vakarų Europoje orų srautai traukia iš šiaurės. Bet ir ten gana karšta - vėsesni orai iš tiesų bus tik Britų salyne ir Norvegijoje.
Po nedidelio kelių dienų atokvėpio, kurio Vilnius šiandien dar nepajuto, bet penktadienį turėtų pajusti visa Lietuva, sekmadienis bus jau vėl karštas. Karštį ištverti kiek palengvins vėjas – tuomet to paties karštumo oras neatrodys toks sekinantis. „Nuo pirmadienio vėjas bus juntamesnis“, - žadėjo sinoptikė.
Gydytojai primena, kad karščiai – ne vien malonumai, bet ir pavojai. „Northway“ medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Ingrida Čereškienė sako: „Esant aukštai aplinkos temperatūrai suintensyvėja prakaitavimas, kartu su prakaitu netenkama vandens, svarbių organizmo gyvybinėms funkcijoms druskų, mikroelementų. Karštyje suintensyvėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, gali atsirasti dažnas širdies plakimas. Nepakankamai geriant skysčių tirštėja kraujas, gali sutrikti širdies veikla.“
Ultravioletiniai saulės spinduliai agresyviai veikia odą. Ilgai būnant saulėje, galimi odos nudegimai, susidaro sąlygos atsirasti piktybinių odos darinių.
Pasak gydytojos, labiausiai karštis ir besaikis deginimasis saulėje pavojingas:
- nėščioms moterims;
- vaikams, paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms, nes dėl amžiaus ypatumų jų organizmo vidinės termoreguliacijos sistema nėra tobula;
- sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, ateroskleroze, hipertenzija;
- sergantiems endokrininiais susirgimais;
- nutukusiems žmonėms;
- kūdikiams iki vienerių metų bei mažiems vaikams;
- piktnaudžiaujantiems alkoholiu karštą dieną.
Gydytoja I.Čereškienė pataria – svarbiausia tinkamai apsirengti ir gerti daug skysčių. Dėvėkite lengvus medvilninius drabužius, venkite drabužių iš sintetinių audinių, avalynę rinkitės odinę, nepamirškite galvos apdangalų. Ribokite fizinį aktyvumą. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus geriau atlikite anksti ryte arba vakare. Poilsiaujant gamtoje – pasirinkite vietą pavėsyje, būkite po skėčiais, ribokite buvimo laiką atviroje saulėje.
Atkreipkite dėmesį, kad per karščius būtina gaivintis dažniau nei apima troškulys - skysčius reikia gerti nuolat, po truputį, visą dieną, nelaukiant, kol ištrokšite. Geriausiai gerti tinka mineralinis arba paprastas geriamasis vanduo. Venkite skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi ir saldikliais – tai skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Nepatartinas riebus ir sunkiai virškinamas maistas.
Jeigu sergate širdies - kraujagyslių sistemos ligomis, būkite dėmesingi savo sveikatos būklei. Pasivaikščiojimams rinkitės rytinį ar vakarinį laiką, ribokite fizinę veiklą, sekite sveikatos būklę.
Pirmoji pagalba perkaitus
- Skubiai išneškite ar nuveskite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos (į pavėsį ar vėsesnę patalpą)!
- Paguldykite - būtinai ant nugaros. Kojas reikėtų šiek tiek pakelti, pakišant pagalvę arba suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka).
- Atsagstykite drabužius (atsekite apykaklę).
- Pradėkite jį vėsinti visais įmanomais būdais: vyniokite į sudrėkintą vėsiame vandenyje paklodę, rankšluostį; dėkite šaltus kompresus, ledą stambiųjų kraujagyslių projekcijoje – ant pakinklių, kaklo, rankų per alkūnės linkį, pažastų, kirkšnies; apipurkškite vandeniu arba gaivinkite vandenyje sudrėkinta kempine.
- Jei nukentėjusysis sąmoningas - duokite gerti vandens.
- Jei būklė blogėja - kuo greičiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą.