Balinių vėžlių kiaušinių dėtavietėse – budėjimai dieną ir naktį, aptvarai, vielos tinkleliai.
Taip Lietuvos gamtos fondo specialistai ir Metelių bei Veisiejų regioninių parkų specialistai siekia išsaugoti kuo daugiau retų roplių kiaušinių.
O šiomis dienomis balinių vėžlių globėjai išmėgino naują būdą.
Ant tų vietų, kur vėžliai deda kiaušinius, jie pabarstė iš Kauno zoologijos sodo atvežtų liūtų išmatų, kurių tvaikas turėtų atbaidyti kitus plėšrūnus.
Plėšrūnų niekas nemedžioja
Atskubėjęs į Kuciuliškės balinių vėžlių draustinį Lazdijų rajone, Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis neramiai žvilgčioja į laikrodį.
Artėja septinta valanda vakaro. Vėžlių patelės netrukus iš balų, pelkių patrauks į sausumą dėti kiaušinių.
Reikia spėti pastebėti, kur vėžliai iškas 11–13 centimetrų kriaušės formos duobutę, į kurią padės kiaušinius. Tą vietą būtina kuo skubiau apsaugoti.
Anot Metelių regioninio parko direktoriaus Ramūno Krugelio, anksčiausiai vėžliai kiaušinius sudeda Seirijų apylinkėse, kiek vėliau – aplink Veisiejus.
Lapės, usūriniai šunys iškasa žemėje sudėtus vėžlių kiaušinius. N.Zableckis rodo į pamiškėje iškasinėtą smėlį. Čia plėšrūnai jau ieškojo skanėstų.
Medžiotojai nenoriai imasi nenaudingos šių plėšrūnų medžioklės, tad jie sparčiai dauginasi.
Dangsto tinkleliais
„Lapės geriausiai užuodžia pirmomis dienomis padėtus kiaušinius. O liūtų mėšlas nuslopina tą kvapą, baido lapes”, – barstydamas išmatas aiškino N.Zableckis.
Paprastai kasmet gamtininkai aptinka 10 iškastų balinių vėžlių dėtaviečių. Jei šis skaičius sumažės, galima bus dėkoti ir liūtams.
Vėžlių patelėms vos sudėjus kiaušinius gamtosaugininkai dėtavietes taip pat skuba uždengti vielos tinkleliu. Jis neleidžia plėšrūnams prisikasti iki kiaušinių.
Kuciuliškės draustinyje žemėje matyti daugybė tokių tinklelių.
Tuo tarpu Juodabalės zoologiniame draustinyje gamtininkai kiaušinius nuo plėšrūnų gina vielos aptvarais.
Iškasė daugybę kūdrų
Saugodami nykstančius balinius vėžlius, gamtininkai rūpinasi ne tik dėtavietėmis. Jie valstybinėse žemėse iškasė per šimtą kūdrų, kad vėžliai turėtų kur gyventi.
Europos Sąjungos lėšomis atkurtos sunykusios buveinės, kuriose gyvena apie 300 balinių vėžlių. Dauguma buveinių Lazdijų rajone sunyko dėl ištuštėjusių kaimų ir nutrūkusios ūkinės veiklos.
Kadaise šienautos ir ganytos šlapžemės apaugo karklais ir virto šabakštynais, o neganomos pašlaitės užžėlė mišku ar netgi juo buvo apsodintos.
Vėžliukai žiemoja žemėje
* Lietuva – šiaurinė balinių vėžlių paplitimo riba. Dėl itin nepalankių gyventi aplinkos sąlygų čia viena vėžlių patelė sudeda daugiausia kiaušinių Europoje – net iki 20.
* Kad padėtų kiaušinius, vėžlių patelės sausuma gali nukeliauti iki kilometro. Padėjusios kiaušinius, jos duobutes užlipdo seilėmis suvilgydamos dirvos mišinį. Po to jos patraukia į vandens telkinius.
* Iš kiaušinių baliniai vėžliukai išsirita maždaug po 2–3 mėnesių, tačiau vis dar lieka žemėje žiemoti.
* Atėjus kitam pavasariui, gegužės mėnesį, išlindę iš žemės, jaunikliai keliauja į artimiausią kūdrą, kurioje maitindamiesi ir slėpdamiesi nuo plėšrūnų praleidžia vasarą.