Hilda Strangalienė ir jos sūnūs 43-ejų Albertas ir metais jaunesnis Viktoras trobelėje, apsuptoje eglių, buvo išsigandę, kad ugnis neišplistų ir nesupleškintų medinio namo. Jame elektros nėra, bet išlakių sakingų eglių eilė galėjo kaip mat virsti ugnies siena.
„Nenorėjau trauktis iš trobos, paprašiau seniūno ir šaulio, kurį atsiuntė valdžia į pagalbą, kad aplink trobą išpjautų egles. Nes kur aš eisiu, čia mano tėviškė. Laimė, mišką netrukus užgesino, kibirkščių vėjas nenešios, pavojus lyg ir praėjo“, - lrytas.lt kalbėjo medinės trobelės šeimininkė.
Sodyba stovi pačiame Aukštumalos miško pakrašty, o aplink tyvuliuoja dūmų debesys.
Šilutės savivaldybės priešgaisrinės ir civilinės saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas ir Kintų seniūnas Antanas Kližentis šio ir dar dviejų pamiškėje stovinčių sodybų gyventojus, kurie nepanoro evakuotis, prašė per naktį stebėti situaciją ir tuoj pat kviesti pagalbą, jei vėjas įpūstų ugnį.
„Dabar situacija jau suvaldyta, nes Krašto apsaugos ministerija atsiuntė sraigtasparnį, kuris užliejo ugnį miške. Bet durpynai kelių hektarų plote vis tiek dega, prašėme penkių šimtų kareivių į talką, bet dar negavome“, - pirmadienio pavakare lrytas.lt sakė R.Renčeliauskas.
O H.Strangalienė negalėjo atsidžiaugti pareigūnų dovana - jai atnešė į kiemą kelis geriamojo vandens butelius. „Šuliny vanduo dvokia durpynu, dabar bent arbata bus kvapni“, - sakė močiutė.
Ji ramiai stebėjo, kaip pareigūnas iš Saugų kieme išdėliojo kvėpavimo kaukes, grandinininį pjūklą, kuriuo prireikus verstų žemėn egles. „Gaila, bet ką padarysi, stogas virš galvos svarbiau“, - sakė šišioniškė.
R.Renčeliauskas prisiminė neseniai vykusias pratybas, kuriose mokytasi organizuoti darbus nelaimės durpyne metu. „Išanalizuosime klaidas ir išvadas padarysime vėliau“, - sakė skyriaus vedėjas. Tuo tarpu seniūnas A.Kližentis pasidžiaugė, kad pirmieji ugnį Aukštumalėje iš stebėjimo bokšto pamatė ir specialiosioms tarnybos pranešė Šilutės miškų urėdijos žmonės. Jų talka ir pastangos suvaldyti stichiją buvo operatyvios ir reikšmingos.
Kaimo vyrai, stebintys gaisrą iš tolo, nuo Tenenio
upės kranto, sakė nesistebį, jog broliai bitininkas Albertas ir žvejys Viktoras nepalieka sodybos ir savo senos mamos.