Bet nesitikėjau, jog durpių gavybos teritorijoje niekas tuo metu nieko nedaro, gaisro židinio negesina, jis plinta, mano akyse tampa nesuvaldoma stichija.
Nesuprantu kodėl, dvi valandos brangaus laiko, kai buvo galima operatyviai reaguoti ir ekologinės nelaimės mastus sumažinti, buvo prarastos“, - pasipiktinęs vokiečių kapitalo bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“ vadovų neorganizuotumu nelaimės akivaizdoje šiandien rytą žurnalistei kalbėjo Kintų girininkas Romas Barkauskas.
Jis buvo pirmasis, atvykęs į gaisro židinį pirmadienį po pietų Aukštumalos palkėje, kurios du trečdaliai yra nusausinti ir paversti durpių gavybos verslove. Kitas trečdalis yra valstybės saugoma teritorija. Per gaisrą ugnis persirito per skiriamąsias užtūras ir jau nuniokojo apie šimtą hektarų telmologinio draustinio ploto. Gamybiniame plote sunaikino apie 450 tūkst. kubinių metrų durpių.
Trečiadienį oro užterštumas kietosiomis dalelėmis Klaipėdos centre bei rytinėje miesto dalyje neviršijo leistinų normų, pranešė Sveikatos biuras.
Padėtį nuolat stebi Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos
biuro specialistai, jie vertina Aplinkos apsaugos agentūros pateiktus
oro kokybės matavimų duomenis. Esant kietųjų dalelių
koncentracijos padidėjimams, apie tai bus informuota visuomenė, rašo BNS.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumui kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis šiuo metu Klaipėdoje
susijęs su durpyno gaisru. Dėl nepalankaus vėjo, teršalai atkeliauja iki uostamiesčio.
„Išdegusiame saugomos teritorijos plote vaizdas - kaip Marse. Skauda širdį matant plynes, o ten, kur turėtų vešėti augalija – žengti per nuodėgulius. Žinai, kas nustebino? Gyvatės. Angys, pasirodo, nuo karščio rado kur, gal po kelmais, įsirangyti ir liko gyvos. Bet tik jas gyvas draustinio teritorijoje mačiau. Kitur – negyva paklotė, nesu matęs savo valdose tokio vaizdo. Jei žalieji nesurengs protesto mitingo prieš tokį neatsakingumą, bus stebėtina“, - kalba Kintų girininkas R.Barkauskas.
Lietuvos gamtos fondo vykdomasis
direktorius Nerijus Zableckis, vakar apžiūrėjęs Aukštumalos
pelkę, konstatavo, jog gaisras sunaikino ekosistemą, nukentėjo
Europos Sąjungos saugomos gamtinės buveinės, augmenija. Kad ji
atsikurtų, reikės kelti vandens lygius, galbūt daryti kirtimus.
Gamtininko nuomone, ugniagesiai intensyviai gesino gavybinius durpyno
gaisro židinius ir neskyrė pakankamai dėmesio aukštapelkei, nors
ji degė atvira liepsna. Tai ir buvo jai pražūtinga kone
trečdalyje draustinio ploto.
Kintų seniūnas Antanas Kližentis, seniūnaitis Antanas Lančinskas, girininkas Romas Barkauskas – visi jie trečią parą miega tik po tris- keturias valandas ir su talkininkais grumiasi su ugnimi. Po vakarykščio nedidelio lietaus situacija durpyne šiek tiek pagerėjo, paviršinis sluoksnis negiliai įmirko, vėjo šuorai nenešioja įkaitusių durpių per kanalus į draustinį ir mišką.
Bet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir savivaldybės organizuotų pajėgų nesumažėjo, dirba 60 karių, 70 ugniagesių, du kariniai sraigtasparniai pakaitomis vakar liejo vandenį iš viršaus ant likusių židinių. “Šilutės polderiai“ pumpuoja vandenį į nusekusius kanalus, kad pakeltų gruntinį vandenį ir įmerktų giluminius klodus. Ypač- aukštapelkėje.
Vakar vakare virš Aukštumalos ir Šilutės praūžė viesulas, mieste jis išvertė kelis medžius, o ugniavietėje sukėlė durpių audrą, traukė žarnas. „Kaip Afganistane į akis prižėrė žemių ir suodžių“, - sakė nuvargęs ir išsekęs vienas ugniagesių.
„Klasmann-Deilmann Šilutė“ bendrovės direktorius K.Kaminskas į žurnalistės klausimą, kodėl klestinti žemės turtų gavybos įmonė taip prastai buvo pasirengusi ekstremaliems įvykiams ir neužkirto kelio ekologinei nelaimei, tik patraukė pečiais. „Aiškinsimės“, - sekė atsakymas.
Pirmąją gaisro dieną, pusę trijų dienos, kai į Traksėdžius sulėkė 6 ugniagesių automobiliai, niekas jiems nerodė, kur yra privažiavimo keliai į ugniavietę, komandos gaišo laiką, o direktoriai K.Kaminskas ir A.Laužikas trypčiojo prie administracinio pastato. „Reaguota buvo vangiai, dabar tenka gesinti išsiplėtusį gaisrą, vargstam, užvakar vienas ugniagesys ėmė alpti“,- sako A.Kližentis.
Visos pastarųjų metų ekologinės nelaimės Šilutėje buvo nulemtos verslo ryklių aplaidumo. Visi jie iki šiol kompensuoti žalą gamtai vengia.