Kaišiadoryse sugedo vandens valymo įrenginiai, srutos pateko į Nerį - įmonėms pasiūlyta apriboti gamybą (papildyta)

Dėl prastos į valymo įrenginius patenkančio nuotekų srauto kontrolės, avarija Kaišiadoryse buvo tiesiog užprogramuota.

„Padėtį UAB „Kaišiadorių vandenys“ valymo įrenginiuose vertinu labai blogai. Įrenginiuose žuvo aktyvus dumblas, labai smarkiai teršiama Lomena, tarša keliauja toliau“, - birželio 9-ąją sakė Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vadovas Gediminas Markauskas, kurį žinia apie avariją Kaišiadorių valymo įrenginiuose birželio 8-ąją sugrąžino iš kelionės į gaisrų kamuojamą Šilutę. Šiomis dienomis Kaišiadoryse susidariusi padėtis ne mažiau grėsminga, nei durpynų gaisrai Žemaitijoje.

Taigi tai, kas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos kreipimesi į gyventojus įvardijama kaip „techniniai gedimai“, dėl kurių žmonės kviečiami kuo mažiau naudotis centralizuotai tiekiamu vandeniu, iš tiesų yra naujųjų valymo įrenginių, kainavusių vos ne trisdešimt milijonų litų, „klinikinė mirtis“.

Įrenginių darbas šiomis dienomis dirbtinai palaikomas tik tuo, jog kasdien čia atvežama, kaip Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje sakė UAB „Kaišiadorių vandenys“ direktorius G.Petrušis, maždaug po 200 kub. m aktyvaus dumblo, valyklos aerotankai taip pat nuolat pildomi deguonimi, nuotekos, patenkančios į Lomenos upę, skiedžiamos geriamuoju vandeniu. BDS (rodiklis, kuris parodo, kiek deguonies suvartoja bakterijos, skaidydamos vandenyje esančias organines medžiagas, ir didėjantis priklausomai nuo užterštumo) vakar buvo viršytas dešimtis kartų. Tik sumažinus į valymo įrenginius patenkančių nuotekų srautą tūkstančiu kub. m, šiandien deguonies kiekis Lomenoje nuo nulio pašoko iki 4.

Tačiau srutos, daugiau ar mažiau atskiestos, iš Lomenos plaukia ir į Nerį. Preliminariais gamtosaugininkų duomenimis, birželio 8 d. buvo užteršta apie 29 km šios antros pagal dydį Lietuvos upės. Be to, kaip sakė Aplinkos apsaugos agentūros Kaišiadorių skyriaus vyr. specialistas A.Kukta, per dieną patiriami nuostoliai preliminariais paskaičiavimais siekia 15 tūkst. Lt.

„Valymo įrenginiai pradėtų atsigauti tik per savaitę. Pagrindinis teršėjas – „Kaišiadorių paukštynas“, - Kaišiadorių savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje žodžių į vatą nevyniojo „Kaišiadorių vandenų“ vyr. inžinierius A.Masikonis, tačiau sudaryta komisija dar aiškinasi, kokio pobūdžio teršalai pasiekia iš kitų Kaišiadorių įmonių.

Kaip bebūtų, tai, kas įvyko Kaišiadorių valymo įrenginiuose, yra dėsningas ir logiškas dalykas, link kurio kryptingai eita jau nebe pirmus metus, draugiškai susikibus rankomis su AB „Kaišiadorių paukštynas“ - tiek UAB „Kaišiadorių vandenys“, tiek aplinkosaugininkams.

Keisti reveransai bendraujant su šia stambia įmone į viešumą trumpam iškilo dar 2007-aisiais, kai rajono savivaldybė vos nepavėlavo pateikti paraiškos miesto valymo įrenginių rekonstrukcijai, nes apie pusmetį laukė „Kaišiadorių paukštyno“ atsakymo, ar sutiks savo lėšomis prisidėti prie įrenginių, kad būtų galima juos statyti didesnių pajėgumų.

Tokių, kurie sugebėtų priimti visas nuotekas ir iš šios įmonės. Tačiau atsakymas buvo „ne“ - paukštynas nusprendė statyti savus. 

Praplaukė dar dveji metai, augo įmonės gamybiniai pajėgumai, augo ir taršos kiekiai, keliaujantys į miesto vandenvalos įrenginius. Atėjo 2009-ieji, kai bendrovė visu rimtumu buvo paraginta tesėti pažadą. Kaip atėjo, taip ir praėjo.

„Vienas lauke ne karys. Peržiūrėjau visus dokumentus, raštus, įspėjimus, siųstus iki 2009-ųjų, susirašinėjimą su „Kaišiadorių paukštynu“. Popieriuje viskas labai gražu, tačiau tikrovė kitokia“, - sakė savivaldybės vyr. ekologas V.Malinauskas, parengęs ir pasirašęs raginimą pirminius valymo įrenginius pradėti naudoti 2009-aisiais.

Tačiau į savivaldybės darbuotojo raštus buvo reaguojama principu „Šuo loja, karavanas eina“. Ir kodėl jam neiti, jei Aplinkos apsaugos agentūros Kauno padalinio vadovas A.Petrauskas, skirtingai nei savivaldybės vyr. ekologas, savo parašu patvirtino galimybę „Kaišiadorių paukštynui“ įsirengti nuotekų valymo įrenginius iki 2011 metų gruodžio 31 d.

Ar galėjo jis nežinoti, kad „Kaišiadorių paukštyno“ nuotekų kiekiai yra per dideli Kaišiadorių valymo įrenginių pajėgumams? Kuo remdamasis jis manė, kad vandenvalos įmonė „ištemps“ juos iki šių metų pabaigos?

Šiandieninė realybė parodė, kad klydo. Sąmoningai ar ne – čia jau kitas klausimas. Beveik trisdešimt milijonų kainavusi miesto vandenvalos įmonė „nuduso“ vasaros pradžioje, atnešdama didžiulius nuostolius. Tačiau nelaimė turi ir šviesesnę pusę - avarija Kaišiadorių vandenvalos įrenginiuose paskatino įmonę pagaliau pradėti eksploatuoti nuosavus pirminius valymo įrenginius. 

„Tačiau tai problemos neišsprendžia.

Jau rengiant projektą buvo akivaizdu, kad pirminiai „Kaišiadorių paukštyno“ valymo įrenginiai yra per maži įmonės taršai, juolab kad yra planų dar labiau didinti gamybą.

Vadinasi, miesto vandenvalos įrenginiai ir toliau bus tvindomi tokiu kiekiu, kurio jie nebegali aprėpti“, - konstatuoja savivaldybės vyr. ekologas.

Tačiau apie tai kol kas daugiau niekas nekalba. Kaip reikalausi didesnio galingumo pirminių valymo įrenginių, jeigu nepasiseka išsireikalauti (kai reikalaujama itin mandagiai) net elementarios paslaugų teikimo sutarties?

Nors AB „Kaišiadorių paukštyno“ veiklai išduotame leidime aiškiai parašyta sąlyga „Bendrovė privalo sudaryti naują sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo su UAB „Kaišiadorių vandenys“ pasibaigus Kaišiadorių miesto nuotekų valyklos biologinės grandies paleidimo-derinimo darbams“ ir ją pristatyti Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui iki 2010 m. balandžio 1 d., sutartis nesudaryta iki šiol.

O kam, jei leidimo dėl šios sąlygos nevykdymo aplinkosaugininkai vis tiek neanuliuoja, o UAB „Kaišiadorių vandenys“ tebeteikia paslaugas?

Beje, net ir pagal senąją sutartį „Kaišiadorių paukštynas“ tegali per parą į miesto vandenvalos įrenginius nukreipti 16 kub. m nuotekų, o šiandien patenka apie 1000-1500 kub. m, kaip tvirtino „Kaišiadorių vandenų“ direktorius G.Petrušis. Vyr. ekologas Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje skaičius įvardijo dar didesnius.

Jei kam kyla abejonių, kodėl duomenys tokie aptakūs, pravartu būtų žinoti, kad skaitiklio, matuojančio iš įmonės ateinančių teršalų kiekį, UAB „Kaišiadorių vandenys“ šiuo metu neturi. „Anksčiau buvo, pasikvietę paukštyno atstovą užrašydavome rodmenis. Prieš du mėnesius buvome paprašyti skaitiklį nuimti dėl paukštyno pirminių nuotekų valyklos statybos, būsimų bandymų, tad skaičiuojame pagal bendrą vidurkį“, - sakė UAB „Kaišiadorių vandenys“ direktorius G.Petrušis. 

Savivaldybės vyr. specialistas civilinei saugai R.Kiselys posėdyje skundėsi, kad „Kaišiadorių paukštynas“ neturi suderinto ekstremalių situacijų valdymo plano.

Beje, naujai pastatytai Kaišiadorių nuotekų valyklai, kainavusiai beveik trisdešimt milijonų, gresia rimtas socialinis sprogimas. Atviros dumblo saugyklos, papūtus palankiam vėjui, į miestą atneša tokių kvapų, kurie net pačią tvankiausią dieną verčia aklinai užsidaryti langus.

Vargu ar kaišiadoriečius kamuojanti smarvė yra malonesnė, nei daniškų kiaulių. Skirtumas tik tas, jog nauja kvapų gama miestiečiai džiaugiasi dar palyginti neseniai, tad dar tik bręsta parašų rinkimo bei piketų organizavimo vėjai.

Kuo jie baigsis ir kada – netolimos ateities klausimas, bet kol kas, kol dar niekas po nosimi nepamosavo plakatu, dėl kvapų aukščiausiuose rajono valdžios ešelonuose – olimpinė ramybė.

Bendrovės "Kaišiadorių paukštynas" technikos direktorius Andrejus Burlakovas teigia, kad paukštynas susidariusias gamybines nuotekas (kurių kiekis ir tarša šiuo metu iš esmės nėra padidėjusi) tiekia „Kaišiadorių vandenims“ pagal sutartį, kas mėnesį mokėdama apie 150 tūkst. litų už nuotekų priėmimą ir valymą.

Anot A.Burlakovo, „Kaišiadorių vandenys“ birželio 7 dieną informavo paukštyną apie susidariusią ekstremalią padėtį "Kaišiadorių vandenims“ priklausančiuose naujuose nuotekų valymo įrengimuose. Techniniai nesklandumai, kaip įtariama, įvyko dėl technologinių problemų ir aplinkos sąlygų.

"Dėl mums neįvardintų priežasčių šiai dienai UAB „Kaišiadorių vandenys“ nepajėgus išvalyti mūsų išduodamų nuotekų", - sako "Kaišiadorių paukštyno" technikos direktorius A.Burlakovas.

Įžvelgdamas aplinkos taršos ir veiklos riziką dėl bendrovės „Kaišiadorių vandenys“ veiklos nepastovumo, technologinio proceso nesilaikymo, „Kaišiadorių paukštynas“ nedelsdamas paleido šiuo metu naujai sumontuotus pirminius nuotekų valymo įrengimus, kuriuose vyksta paleidimo derinimo darbai.

Pasak paukštyno atstovo, nuotekų valymo įrengimų projekto vertė yra apie 3,2 mln. litų (sumontuoti naujos technologijos nuotekų valymo įrengimai, kurių pajėgumas 1500 m3/parą (t.y. didesnis kiekis nei išduodamas bendrovei „Kaišiadorių paukštynas“) BDS7 po išvalymo iki 467 mgO2/l).

Nors AB „Kaišiadorių paukštynas“ pirminius nuotekų valymo įrengimus įdiegti privalo pagal taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime TIPK numatyta datą, t.y. iki 2011 gruodžio 31 dienos.

"Šiuo metu esama situacija parodo, jog UAB „Kaišiadorių vandenys“ dėl mums nežinomų priežasčių atlikdami projektą neįvertino aptarnaujamoje teritorijoje įmonių ir gyventojų susidarysių gamybinių ir buitinių nuotekų kiekio. Todėl tikėtinos nuolatinės problemos su UAB „Kaišiadorių vandenų“, mūsų nuomone, netinkamai atliekamomis funkcijomis", - teigia "Kaišiadorių paukštyno" technikos direktorius.

A.Burlakovas primena, kad „Kaišiadorių paukštynas“ yra didžiausias rajono darbdavių ir mokesčių mokėtojų: "Toks neatsakingas UAB „Kaišiadorių vandenų“ darbas kelia didžiulią riziką nenutraukiamam paukščių auginimo ir perdirbimo procesui bei mažina įmonės ir įmonės darbuotojų reputaciją, kuri stengiasi elgtis atsakingai. UAB „Kaišiadorių vandenų“ pateikta nuomonė AB „Kaišiadorių paukštynas“ atžvilgiu neteisinga, nepagrįsta, neetiška ir nesuprantama, kaip nuotekų valytojo funkcijas atliekanti įmonė „Kaišiadorių vandenys“ kaltina savo klientą, kurio dėka palaikoma įmonės veikla".