Skaičiuojama, kad apie 72 proc. visų ES žuvies išteklių jau yra pereikvoti, o daugiau nei 20 proc. gaudomi pernelyg intensyviai, kad galėtų atsikurti. Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti, o dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję.
Tokius niūrius skaičius ketvirtadienį, birželio 9 d., buvo galima išgirsti „Skalvijos“ kino teatre Vilniuje, „Lietuvos gamtos fondo“ ir „Nepatogaus kino diskusijų klubo“ inicijuotoje viešoje diskusijoje „Ar užteks žuvies ir jūrai, ir stalui?“.
Kartu su žuvininkystės, aplinkosaugos specialistais ir tyrėjais bandyta ieškoti atsakymų į klausimus apie tai, kokia žuvies išteklių būklė Lietuvoje ir bendrai Europoje, kas laukia žmonijos ateityje ir ar įmanoma pakeisti mokslininkų piešiamus tuščių pasaulio jūrų vaizdus?
Apie neatsakingo vartojimo žalą gamtai ir žmogui diskutuota kartu su mokslininkais dr. Rimantu Repečka ir Kęstučiu Skrupskeliu („Gamtos tyrimų centras“), Tomu Zolubu (Žuvininkystės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos), taip pat darnaus vystymosi ekspertu Kęstučiu Navicku („Baltijos aplinkos forumas“).
Žuvies valgome nedaug, bet sugauname ne mažiausiai
Lietuvoje nėra susiformavusios žuvies vartojimo kultūros ir žuvies palyginti su kitomis šalimis suvalgome ne tiek jau ir daug. Anot mokslininkų, vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja iki 12 kg žuvies, bendras ES šalių vidurkis kiek didesnis – vienam ES gyventojui per metus tenka 17 kg žuvies. Nors žuvis ant mūsų stalų patiekiama kur kas rečiau nei kitose šalyse, Europos ir pasaulio vandenyse jos sugauname tikrai ne mažiausiai.
Pagal žuvies sugavimą Lietuva, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, užima maždaug 10-11 vietą. Baltijos jūroje lietuvių žvejai sugauna vos 10 proc. savo laimikio, 90 proc. sugaunamos žuvies sužvejojama prie Afrikos, P.Amerikos, Australijos krantų. Ši tolimosiose jūrose sugauta žuvis taip ir nepasiekia Lietuvos rinkos. Su Baltijos jūroje žvejojama žuvimi situacija taip pat panaši. Pavyzdžiui, dauguma Baltijos jūroje sužvejojamų bretlingių keliauja į Skandinavijos šalis, kur iš jų gaminami žuvies miltai ir aliejus. Šie produktai panaudojami specialiuose žuvų ūkiuose dirbtinai auginamoms lašišoms maitinti. Vėliau tokiuose ūkiuose užaugintos lašišos atkeliauja į mūsų parduotuves. Vienam kilogramui lašišos užauginti reikia bent 5 kg bretlingių.
Lietuvos žvejybos laivyną šiuo metu sudaro 32 laivai Baltijos jūroje, apie 14 laivų tolimuosiuose vandenyse ir maždaug 60 priekrančių laivų. Taigi, nors esame nedidelė valstybė, turint omenyje valdomą laivyną ir sugaunamos žuvies kiekius, už žuvies išteklių pereikvojimą esame nemažiau atsakingi nei kitos šalys.
Ragina vartoti atsakingai
Anot mokslininkų, siekiant sumažinti žuvies išteklių pereikvojimą ir norint išsaugoti tai, ką dar galima išsaugoti, kai kurių žuvų rūšių žvejybą ir vartojimą šiandien tiesiog būtina sumažinti arba net laikinai sustabdyti, kad tų žuvų ištekliai spėtų atsigauti. Pasak ekspertų, sąmoningai pirkdami ar nepirkdami tam tikras žuvų rūšis, mes taip pat kiekvienas galime prisidėti prie tvarios žvejybos Europos ir pasaulio vandenyse skatinimo.
Apie žuvį savo lėkštėje dažniausiai žinome tiek, kad joje gausu omega-3 riebiųjų rūgščių ir kad ją valgyti sveika. Kaip ši žuvis pateko ant mūsų stalo, kokiu būdu ji sugauta, ar ji nėra nykstanti, retas susimąstome. Lašiša, Atlanto menkė, jūrų ešerys, ungurys, upinė nėgė, paprastasis tunas – tai tik keletas Lietuvoje parduodamų populiarių žuvies rūšių, kurioms gresia išnykimas.
Mokslininkai pataria prieš perkant žuvį ar jūros gėrybes pasidomėti, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir tvariai gaudomų rūšių, taip prisidėsite prie tvarios žvejybos skatinimo.
Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliuose vandenyse paplitusių žuvies rūšių: jos auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o šių žuvų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi.
Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui, ešerių, karpių, karšių, lydekų, upinių plekšnių, silkių, starkių, Baltijos šprotų, stintų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.
Informacija pateikė Lietuvos gamtos fondas https://www.glis.lt/.