Pavasario sausros nualino milžiniškas Anglijos ir Velso teritorijas, Škotijoje užfiksuotas lietingiausias gegužės mėnuo per visą istoriją. Šalčiausią per pastaruosius tris šimtus metų žiemą Didžiojoje Britanijoje sekė šilčiausias per šimtą metų pavasaris. Šių metų birželis Londone vėsesnis nei kovas. Ties aukščiausia Velso viršukalne Snoudonu vasarį buvo pakankamai šilta vaikščioti vienmarškiniui, tačiau praėjusį šeštadienį ten snigo.
Praėjusią gegužę Kente kritulių iškrito tiek pat, kiek Vakarų Afrikoje esančios Malio Timbuktu mieste (4 mm), tą patį mėnesį Mančesteryje užfiksuota daugiau saulėtų dienų nei Ispanijos pietuose esančioje Marbėjoje, o dirvožemis pietinėje Anglijoje pasirodė esantis sausesnis nei Egipte.
Didžiosios Britanijos hidrologijos ir ekologijos centrų specialistai negaili vaizdingų epitetų šių metų orams salyne apibūdinti, tačiau šiųmečiai gamtos pokštai Jungtinėje Karalystėje yra visiškas niekis palyginti su tuo, kas pastaruoju metu dedasi pasaulyje.
Praėjusiais metais sausra tikrąja to žodžio prasme išdegino daugiau nei dviejų milijonų kvadratinių metrų plotą Rytų Europoje bei Rusijoje.
Daug savaičių vidutinė oro temperatūra daugiau nei šešiais laipsniais viršijo įprastinę. Neįprasto oro sąlygos, kaip manoma, nusinešė per penkiasdešimt tūkstančių žmonių gyvybes, nuniokojo pasėlius bei sukėlė šimtus pražūtingų gaisrų. Kviečių ir kai kurių kitų maisto produktų kainos po karščiausios per pastaruosius penkis šimtus metų vasaros Senajame žemyne šoktelėjo daugiau nei dviem trečdaliais.
Atrodo, šiais metais ekstremaliai karštos vasaros eilė atėjo Vakarų Europai: 16 vakarinės kontinento dalies valstybių, įskaitant Prancūziją, Šveicariją, Vokietiją bei Didžiąją Britaniją, jau birželio pradžioje buvo kamuojamos neregėtos sausros. Didžiulėse Europos teritorijose kritulių šį pavasarį iškrito perpus mažiau nei įprastai, kilo rimta atominių jėgainių funkcijų sutrikimo grėsmė, mat jų vėsinimui užtikrinti būtinas pakankamas vandens kiekis upėse.
Tiesa, praėjusią savaitę didžiąją pavasario sausrą daugelyje Vakarų Europos vietų pakeitė didžiųjų vasaros audrų sukelti potvyniai, dėl kurių daug Prancūzijos ir Vokietijos gatvių priminė upes.
Bet, didžiausios klimato anomalijos šiais metais ištiko ne Europą – žiaurūs pastarųjų keleto mėnesių gamtos pokštai Australijoje, Kinijoje ir JAV pietinėse teritorijose tiesiog gąsdino.
Praėjusią žiemą Australijos Kvinslando valstijoje potvyniai nusiaubė teritoriją, kurios plotas prilygsta bendram Vokietijos bei Prancūzijos plotui. Nuostolių už beveik 20 mlrd. svarų sterlingų (80 mlrd. litų) pridariusi gamtos stichija vadinama baisiausia kada nors Australiją ištikusia natūralios kilmės katastrofa.
Kinijoje didžiausia per pastaruosius šimtą metų sausra nuniokojo pietinę ir centrinę šalies dalis: išdžiovintos upės, rezervuarai, kai kuriuose regionuose pritrūkta geriamojo vandens. Dėl sausros sukeltų nuostolių gausiausiai gyvenamoje pasaulio valstybėje kilo politinė įtampa.
Į neregėtą sausrą valstybės valdžia reagavo masine lietaus sukėlimo operacija, kurios metu į dangų paleisti tūkstančiai sidabro jodidu bei kitais chemikalais užpildytų raketų, turėjusių paskatinti lietaus debesų formavimąsi.
Neaišku, ar suveikė chemikalai, ar būta kitų priežasčių, tačiau praėjusią savaitę Kinijos dangus pratrūko didžiule liūtimi: kai kuriose šalies teritorijose per dvidešimt keturias valandas iškrito daugiau nei trys dešimtys centimetrų kritulių. Galingos liūties sukelti potvyniai bei nuošliaužos pražudė beveik šimtą žmonių, dešimtys tūkstančių kinų liko be pastogės.
JAV šiais metais išgyveno vieną pražūtingiausių ir daugiausiai nuostolių pridariusių tornadų sezonų per visą šalies istoriją: vien balandį per šalį prasisuko beveik šeši šimtai viesulų. Daugiau nei pusantro kilometro skersmens uraganas Joplino mieste Misūrio valstijoje nusinešė 138 asmenų gyvybes.
Nuo praėjusios savaitės pabaigos Arizonos valstijoje kovojama su vienais didžiausių kada nors kilusių gaisrų, Misūrio upė išsiliejo didžiausiu potvyniu Jungtinių Valstijų istorijoje. Tuo pat metu Teksasą bei keletą kitų pietinių valstijų kamuoja grėsminga sausra.
Teksaso valstijos Lubbocko miesto gyventojas žemės riešutų bei medvilnės plantacijų savininkas Johnas Butcheris skundėsi niekuomet anksčiau nesusidūręs su tokiu sausmečiu. Greičiausiai nebus jokio derliaus, dūsavo ūkininkas.
Ekstremalių oro sąlygų padariniai itin pražūtingi skurdžioms valstybėms. Balandžio mėnesį termometro stulpelis Meksikos sostinėje šoktelėjo iki 48,8º Celsijaus, – meteorologų teigimu, tokia aukšta oro temperatūra balandžio mėnesį nebuvo užfiksuota jokioje kitoje planetos vietoje.
Šiuo metu didžioji dalis Meksikos alinama sausrų, jau sukėlusių per 9 tūkst. gaisrų. Stambiausios šalies ūkininkų profsąjungos atstovų teigimu, daugiau nei pusketvirto milijono Meksikos ūkininkų dėl sausros atsidūrė ties bankroto riba, nes nėra pajėgūs parūpinti pašaro auginamiems galvijams bei neteko viso derliaus.
Anonimu panoręs likti besivystančių šalių grupės G77 derybininkas žiniasklaidai tvirtino daugumą valstybių nesant pajėgias atlaikyti žiaurių gamtos pokštų, dėl kurių įprasta skurdo problema tampa keletą kartų aktualesnė.
Pastaraisiais metais gamta siautėja visame pasaulyje: vis grėsmingesnės stichijos niokoja vis didesnes teritorijas vis ilgesnį laiką.
Vieno iš populiariausių interneto puslapių klimato kaitos tema „Weather Underground“ bendraautoris, amerikiečių meteorologas Jeffas Mastersas pasakojo, jog praėjusiais metais rekordinė oro temperatūra buvo užfiksuota septyniolikoje valstybių.
Kolumbijoje, Amazonės upės baseine, Peru, Kuboje, Kenijoje, Somalyje ir dar daugelyje kitų valstybių iškrito gerokai daugiau arba mažiau kritulių nei įprastai, netikėti karščiai praėjusią savaitę pareikalavo mažiausiai 26 gyvybių, Kuveite termometro stulpelis šoktelėjo aukščiau penkiasdešimties, o Radžastane Indijoje siekė 49,6º Celsijaus, tuo pat metu beveik 35 laipsnių karštis svilino nemažą dalį Kanados, įskaitant ir vėsiomis vasaromis garsėjantį Toronto miestą.
Išsivysčiusiose valstybėse panašaus pobūdžio anomalijos tuo atveju, jei pernelyg neužtrunka, didelės žalos paprastai nepridaro: tvirta padėtis pasaulinėje rinkoje šių šalių gyventojams leidžia būti užtikrintiems dėl maisto, elektros prieinamumas leidžia naudotis oro kondicionieriais ir kitais nemalonius orus padedančiais ištverti prietaisais, tačiau didžioji dalis Etiopijos, Kenijos ar Somalio gyventojų po menko lietingojo sezono liko beveik be maisto.
Praėjusią savaitę komentuodamos situaciją anksčiau minėtose Afrikos valstybėse, tarptautinės pagalbos teikimo organizacijos užsiminė apie ore kybančią didžiulės nelaimės grėsmę.
Skeptikai tvirtina, jog sausrų, potvynių, neįprastų orų, karščio bangų ir staigių oro temperatūros pokyčių būta visais laikais, tačiau klimatologai teigia nerimaujantys ne dėl paties fenomeno egzistavimo, bet dėl to, jog su juo susiduriama vis dažniau, klimato anomalijų intensyvumas auga – visa tai leidžia manyti dėl nevaldomai augančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio atmosferoje prasidedant ilgalaikius ir negrįžtamus klimato pokyčius.
Draudimo kompanijos „Swiss Re“ atstovės Nikhil da Victoria Lobo teigimu, žmonės pamažu pripranta prie keistų orų ir ima laikyti juos savotiškais įprastu gamtos reiškiniu, tačiau tai, kas įprasta šiandien, toli gražu nebuvo įprasta prieš kelias dešimtis metų.
N. da Victoria Lobo tvirtino, jog devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje žmonėms kasmet buvo išmokama vidutiniškai po 25 mlrd. svarų sterlingų (beveik šimtas milijardų litų) gamtos stichijų sukeltiems nuostoliams padengti, šiandien, pasak specialistės, ši suma siekia 130 mlrd. svarų sterlingų (kiek mažiau nei 520 mlrd. litų).
Gamtos stichijoms labiausiai pažeidžiamose teritorijose žmonės nelaukdami specialistų raginimų imasi priemonių potencialiems nuostoliams minimizuoti. Nepale, kur pastaruoju metu siautėja gerokai stipresnės nei įprastai liūtys, plokšti pastatų stogai sparčiai keičiami nuožulniais, Andus užklupus netikėtoms sausroms įrenginėjami vandens rezervuarai bei išbandomos naujos mažiau drėgmės reikalaujančių pasėlių rūšys.
Naujausia gamtos stichijų 140 pasaulio valstybių analizė tik dar kartą patvirtina faktą, kurį daugelis jau seniai pastebėjo: klimatas palaipsniui tampa vis ekstremalesnis.
Praėjusį mėnesį „Oxfam“ pranešė, jog nors geofizinės kilmės gamtos stichijų, tokių, kaip žemės drebėjimai ar ugnikalnių išsiveržimai, per pastaruosius keletą dešimtmečių pakito palyginti nežymiai, didelių nuostolių priežastimi tampančių potvynių bei audrų skaičius išaugo beveik tris kartus – nuo vidutiniškai 133 per metus devintajame dešimtmetyje iki 350 mūsų dienomis.
Teksaso technikos universiteto (JAV) profesorės Katharine Hayhoe teigimu, tai, ką matome šiandien, tiksliau būtų vadinti ne globaliniu atšilimu, o globaliniu keistėjimu. Anot K.Hayhoe, per ilgus metus žmonės priprato ir prisitaikė prie konkrečių oro sąlygų, tačiau per pastaruosius keletą metų daugelyje planetos vietų fiksuojamos tendencijos neturi analogų praeityje.
Jungtinių Tautų kuruojamos Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) atstovas spaudai pasakojo, jog bene ryškiausia Europos pastarojo dešimtmečio tendencija yra vis mažesnis kritulių kiekis pavasario laikotarpiu, be to, Senasis žemynas apskritai patiria daugiau sausrų – 2007, 2009 ir 2010 metais, anot jo, Europoje iškrito rekordiškai mažai kritulių.
Nors mokslininkai nelinkę kaltinti klimato pokyčių dėl konkrečių natūralios kilmės nelaimių, daugelis tiki, jog globaliniam atšilimui įsibėgėjant tokio pobūdžio nelaimių planetoje tik daugės.
Djuko universiteto atmosferos pokyčių specialistas bei JAV valdžios finansuotos studijos, kurios metu analizuotos klimato kaitos tendencijos Jungtinėse Valstijose, lyderio pavaduotojas Williamas Chameidesas sakė, jog neįmanoma tiksliai išsiaiškinti, ar konkreti gamtos stichija buvo sukelta būtent globalinio atšilimo. Kita vertus, W.Chhameidesas neneigia mokslininkus taip pat tikint, jog dėl vyraujančių klimato kaitos tendencijų natūralios kilmės nelaimių ateityje turėtų daugėti.
Potsdamo instituto (Vokietija) klimato poveikiui tirti direktoriaus asistentas Friedrichas-Wilhelmas Gerstengarbe‘as tvirtino, jog su augančiu gamtos stichijų skaičiumi reikėtų susitaikyti – pasak jo, tikimasi, jog netolimoje ateityje šiaurinė Vokietijos dalis susidurs su maždaug dvigubai ar net trigubai daugiau audrų bei potvynių.
Lisabonos universiteto Dom Luizo instituto analitikas Davidas Barrio Pedro praėjusią savaitę atliko detalų šios vasaros karščių bangos Europoje palyginimą su 2003-ųjų vasaros karščiais ir juo remdamasis paskaičiavo, jog tuo atveju, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje didės dabartiniu tempu, itin sausringų vasarų tikimybė Senajame žemyne per artimiausius keturiasdešimt metų išaugs daugiau nei dvigubai. Pasak specialisto, netrukus itin karštos ir sausos vasaros jau nieko nebestebins, o karščio bangos metams bėgant darysis dažnesnės bei intensyvesnės.
WMO specialistai savo ruožtu tvirtina, jog nesama jokių patikimų požymių, leidžiančių spėti per keletą pastarųjų mėnesių pasaulį sukrėtusias orų anomalijas netrukus pasikartosiant. Artimiausiu metu oro sąlygos turėtų išlikti normalios, tikina. Visgi, tokia paguoda neramina, nes retas iš mūsų vis dar jaučiasi pajėgus suprasti, kokios oro sąlygos šiandien traktuojamos kaip normalios.