Seimas ketvirtadienį pakluso prezidentės Dalios Grybauskaitės
veto dėl sodybų atstatymo miškuose ir iš naujo apsvarstęs Miškų
įstatymo pataisas, atsisakė ankstesnės minties leisti sodybas
miškuose atstatyti ant pamatų, kurių buvimas įrodomas archyviniais
dokumentais.
Priimdamas tokį sprendimą Seimas nepritarė parlamentinių Aplinkos apsaugos bei Kaimo reikalų komiteto siūlymų prezidentės veto atmesti.
Už tai, kad Seimas įstatymą paliktų tokį, kokį buvo
priėmęs balsavo 45 Seimo nariai, prieš - 57, o susilaikė 6
parlamentarai.
Kitu balsavimu Seimas nusprendė pritarti prezidentės
pasiūlytoms pataisoms - už balsavo 75 Seimo nariai, prieš - 5, o 22
Seimo nariai susilaikė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas prognozavo, kad leidus miškuose
bet kur ir bet kokiomis aplinkybėmis atstatyti sodybas, pradės
kurtis „pamatų sendinimo uabai“, o parlamentinio Aplinkos apsaugos
komiteto narys Andrius Burba tvirtino, kad leidus sodybas atstatyti
tik ant pamatų, bus „tokio įstatymo sunku laikytis“.
„Tvarkietis“ Dailis Barakauskas tvirtino, kad prezidentė
vetuodama pataisas ir pasiūlydama savo variantą, norėjo išgelbėti
nuo gėdos, kurią daro politikai.
„Mes turime tarnautio visuomenei, o ne mažai grupei asmenų -
nenoriu, kad gražiausios vietos būtų užtvertos tvoromis ir
apkabinėtos lentelėmis “Piktas šuo“ ar „Privati valda“, - kalbėjo
D.Barakauskas.
Šalies vadovė Seimo gegužės 17-ąją priimtų pataisų
nepasirašė, sukritikavusi jose įtvirtintą leidimą atstatyti
sodybas privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimas
įrodomas archyviniais dokumentais.
Įstatymą vetavusi prezidentė tvirtino, jog tokios pataisos
kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas
stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų
niokojimui bei apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.
Prezidentė taip pat nesutiko, kad būtų atidalijama privati
miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės
sklype esanti miško žemė pagal natūralias linijų, rajoninės ar
vietinės reikšmės viešųjų kelių, upių ar upelių, melioracijos
griovių, aukštos įtampos elektros linijų ribas.
D.Grybauskaitė pasiūlė ir Seimas sutiko atsisakyti reikalavimo
įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją už tą
kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje ne trumpesniam
kaip 20 metų laikotarpiui būtų formuojami atskirieji želdynai.
Seimas buvo nustatęs, kad už želdynų neįkūrimą per dvejus metus
nuo miško iškirtimo arba juos sunaikinus (pakeitus jų paskirtį),
būtų mokama kompensacija.
Itin reta išimtimi, pasak prezidentės, turi būti ir miškų
skaidymas į mažesnes nei 5 hektarų valdas, o pagal Miškų
įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas,
pasak D.Grybauskaitės yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio
Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos
prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei
skurdinti ir alinti miškus.
Seimas gegužės viduryje priimtomis pataisomis leido atstatyti
sodybas miške, nekeičiant pagrindinės žemės paskirties, tačiau
tik teisme įrodžius, kad sodyba ten jau buvo. Aplinkos ministerijos
duomenimis, pagal šį įstatymą galėtų būti statoma 140 tūkst.
miško valdų.
Konservatorė Dalia Kuodytė informavo, kad ketvirtos kategorijos
miškuose, kur atstatyti sodybas būtų galima, Aplinkos misterijos
teigimu, tokių sodybų niekas neskaičiavo ir nebandė to daryti.
Prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė po balsavimo
žurnalistams tvirtino, kad Lietuvos istorijoje niekada nebuvo sukurta
teisinio pagrindo, leidžiančios buvusiems miškų savininkams
atstatyti sodybas.
„Didžioji dalis miško sklypų yra ne buvusių savininkų
palikuonių, o kitų privatininkų rankose“, - sakė šalies vadovės
patarėja.
Svarstymas Miškų įstatymą Seimas buvo balsavęs, kad buvusias
sodybas atstatyti privačiuose miškuose nekeičiant pagrindinės
tikslinės žemės paskirties galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo
turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys.
Seimas buvo balsavęs prieš leidimą atstatyti buvusias sodybas
asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių
atkūrimo dokumentus. Vėliau šių nuostatų atsisakė.
Konservatorės Aurelijos Stancikienės teigimu, jeigu šios
nuostatos įstatyme būtų išlikusios, prezidentė joms būtų
pritarusi ir sodybas miške būtų leista atstatyti jų savininkų
artimiausiems giminaičiams.