Žiūrėkite reportažą.
Medvarlė – tai pati rečiausia varlė Lietuvoje. Ūkininkas ir aplinkosaugininkas J.Sidaravičius su Dalia Bastyte pasitelkė Danijos kolegų patirtį. Mat skandinavų šalyje varlės nyksta daug sparčiau, taigi jie išvystę apsaugos metodų.
Rasti kurkulų nėra paprasta. Medvarlės priešingai nei žaliosios varlės deda labai mažais kurkuliukais ir juos apsuka aplink augmeniją vandenyje: užpakalinėmis kojomis padaro graikiško riešuto dydžio rutuliuką.
D.Bastytė pasakoja, jog kurkulų ieškojo ne vienoje kūdroje: “Kartu su kolegomis iš Danijos ieškojome trijose kūdrose, kol vienoje – švariausioje radome. Įvairios varlių rūšys dabar deda kiaušinius, taigi reikia sugebėti atskirti nuo kitų.”
Reikalinga ypatinga priežiūra
Medvarlės buožgalviai vystosi gana ilgai – apie tris mėnesius. Savaitės amžiaus bužgalviai kibiruose paauginami iki dviejų centimetrų. Tuome yra perkeliami į specialius, kūdroje pastatytus narvus. Ten medvarlės augs natūraliomis sąlygomis, tik tinklu bus apsaugotos nuo plėšrūnų. O iš narvo bus paleistos, kai išdygs visos kojytės.
Šiuo metu ant narvo sienelių auga dumblas, kuriuo maitinsis buožgalviai. Dabar jis privilioja ir kitų varlių.
Gamtosaugininkas J.Sidaravičius tikina, kad nors varlės ir padeda daug kiaušinių, vos dešimtadalis jų išlieka – didžioji dalis tampa grobiu kitiems vandens gyvūnams. Auginant jas būtina saugoti ir nuo vamzdžių – blakių, dusių ir karkvabalių.
Ne visi iš kiaušinėlių išsivystę buožgalviai turi galimybę pavirsti varlytėmis – nemažai jų tiesiog išdžiūsta per šilčiausius orus liepos pabaigoje, rugpjūtį.
Ūkininkų teigimu medvarlės – geriausi vandens kokybės indikatoriai. Jos negyvens ten, kur vanduo užterštas. Tad gerti vandenį iš telkinių, kuriuose gyvena šie padarėliai – nėra rizikinga.