„Pavyzdžiui, paskutiniais duomenimis, iš durpyno ištekančiame vandenyje šiek tiek padidėjo skendinčių medžiagų, azoto ir fosforo kiekiai, tačiau tai yra visiškai normalu ir būdinga vasaros sezonui. Šiltesni orai, intensyvesnis augalijos augimas bei irimas – šie veiksniai ir sąlygoja pakitimus“, - sako docentas.
Jis taip pat pastebi, kad dėl išskirtinai vandeningų praėjusių metų rudens ir žiemos, šiemet durpyne ir aplinkinėse šlapynėse - gana didelės vandens atsargos. Durpininkams tai nėra labai palanki situacija, tačiau tenka taikytis prie gamtos sąlygų įvairovės.
Mokslininkas įrengtu monitoringo tinklu yra patenkintas, nors pastebi, kad bandymų sutrikdyti jį buvo. Pastaruoju metu vandens tėkmę ties vandens matavimo stotimi stabdė bebrai, nusprendę ten pastatyti užtvanką. Šį kartą buvo ne tik išardytas jų pradėtas darbas, bet ir įrengtas nedidelis patobulinimas, bebrų darbą darantis beprasmį.
Tikimasi, kad statyboms jie susiras kitą vietą.
Telkinio vandens stebėsena – ne vienintelė, kurią padeda įgyvendinti AB „Rėkyva“. Pagal 2010-2020 metų monitoringo programą, taip pat atliekamas retos ir saugomos augalijos tyrimas. Biologinį monitoringą vykdo Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas.
Jo metu imami durpių mėginiai, surašomos Europos sąjungos Buveinių direktyvoje išvardintos buveinės, jei bus rasta – ir Raudonojoje knygoje esančios augalų rūšys. „Mėginiai ir duomenys kas ketverius metus bus lyginami – tai leis įvertinti šalia ežero vykdomos ūkinės veiklos įtaką“, - apie tyrimų reikšmę pasakoja Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos daktarė Dalytė Matulevičiūtė.
Šalia ežero durpes kasančios įmonės „Rėkyva“ vadovai taip pat viliasi, kad tokia įvairiapusė stebėsena padės nustatyti ežero seklėjimo priežastis, jau ilgą laiką esančias spėlionių objektu.
„O kol kas palaikome ir remiame įvairiausias priemones, galinčias padėti ežerui“, - tvirtina įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoja Edita Aperavičienė.