Pagal tuo metu galiojusias miesto savivaldybės patvirtintas beglobių gyvūnų gaudymo, laikymo ir karantinavimo taisykles, į bendrovę „Panevėžio specialusis autotransportas“ atvežtas gyvūnas galėjo išgyventi tik tuo atveju, jei atsirasdavo jo ankstesnis savininkas. Tačiau jei kreipdavosi kiti norintys priglausti šuniuką ar kačiuką žmonės, bendrovės darbuotojai neturėjo teisės gyvūno atiduoti, jis buvo sunaikinamas.
Padėtis į gerąją pusę pasikeitė, kai pernai ėmė bendradarbiauti Panevėžio gyvūnų globos draugija ir „Panevėžio specialusis autotransportas“. Tuometės miesto vicemerės Gemos Umbrasienės iniciatyva buvo pataisytos beglobių gyvūnų laikymo taisyklės, todėl atsirado galimybė šunims ir katėms ieškoti naujų šeimininkų. Dabar eutanazija taikoma tik į minėtą bendrovę atgabentiems seniems, ligotiems gyvūnams. Visais kitais atvejais keturkojams ieškoma naujų šeimininkų.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė, kinologė Rūta Liberienė prieš metus priimta puse etato dirbti bendrovėje „Panevėžio specialusis autotransportas“ specialiste gyvūnų priežiūrai. Tuo pačiu laiku šios bendrovės teritorijoje buvo įrengtas „gyvybės vagonėlis“, kuriame apgyvendinami mažiausi šuneliai ir katės. Juos prižiūrėti, šerti, valyti voljerus R.Liberienei talkina savanoriai, daugiausia – jaunuoliai iš Panevėžio.
Vien per šešis 2010 metų mėnesius į Panevėžio gyvūnų globos draugijos „gyvybės vagonėlį“ pateko 557 keturkojai. Didžiajai jų daliai, 523 šunims ir katėms, buvo surasti nauji šeimininkai. Apie naujų namų ieškančius keturkojus skelbiama Panevėžio gyvūnų globos namų tinklalapyje, savaitgaliais mažylius savanoriai veža į Panevėžio turgavietes ir ten siūlo augintinių ieškantiems žmonėms.
Gyvūnų globėjai pastebėjo, kad po kiekvienos spaudoje ar televizijoje parodytos liūdnos istorijos apie beglobius ar skriaudžiamus gyvūnus atsiranda daug norinčių tokį nelaimėlį priglausti. Pavyzdžiui, pernai Krekenavoje moksleivių išgelbėtas iš jį bandžiusių ant medžio pakarti girtuoklių šunelis dabar gyvena sočiai ir laimingai. Perkarusį, iš bado vos pastovintį bėdžių ėmė globoti viena panevėžietė. Moteris pati jo negalėjo pasiimti į savo namus, tai surado naujus šeimininkus kaime.
Panevėžio gyvūnų globos draugija išsilaiko tik iš žmonių aukų. R.Liberienė džiaugiasi, kad draugija ne pirmus metus sulaukia 2 procentų aukotojų, pinigų aukoja miesto gyvūnų prekių parduotuvėse apsiperkantys pirkėjai. Piniginių aukų, gyvūnų ėdalo ar jų priežiūros reikmenų žmonės atneša ir tiesiai į bendrovę „Panevėžio specialusis autotransportas“.
Žmonių gerumas ir noras padėti gyvūnams R.Liberienę kartais nustebina. Prieš kurį laiką iš Rokiškio rajono maršrutiniu autobusu viena moteris atvežė gyvūnams dovanų du bidonėlius pieno. Mažyliams jo užteko ilgam.
Šiemet jubiliejų šventęs žinomas Panevėžio verslininkas svečiams išsiuntinėtuose kvietimuose paprašė nedovanoti gėlių, verčiau joms numatytus pinigus paaukoti Panevėžio gyvūnų globos draugijai. Tuomet pokylio svečiai draugijos sąskaitą papildė daugiau nei tūkstančiu litų.
Šią savaitę į Panevėžį buvo atvykusi Ukmergės rajono savivaldybės atstovų, vadovaujamų vicemero Regimanto Baravyko, delegacija. Jie domėjosi, kaip civilizuotai Panevėžyje sprendžiama beglobių gyvūnų problema. Bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ atstovų ir R.Liberienės pasakojimo ukmergiškiai klausėsi įdėmiai, nes dėl žiauraus beglobių kačių ir šunų naikinimo Ukmergėje neseniai kilo skandalas.
Šių metų pradžioje paaiškėjo, kad pagal Ukmergės rajono savivaldybės nustatytą tvarką jau kelerius metus beglobius gyvūnus šaudė vietos medžiotojai. Už vieno gyvūno „utilizavimą“ jie gaudavo 50-80 litų, tačiau savivaldybės atstovams turėdavo pateikti įrodymą - nušauto gyvūno letenėlę ar uodegą. Vėliau keturkojų maitas medžiotojai versdavo į duobę ir užkasdavo.