Atlanto eršketų paauginimo ir reprodukcinės bandos formavimo praktinius darbus, remdamiesi Lenkijos Stanislavo Sakovičiaus vidaus vandenų žuvininkystės instituto Olštyne patirtimi, Lietuvoje vykdo Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Tarp šių institucijų yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Artimiausiu metu Žuvininkystės tarnybos Simno ir Rusnės poskyriuose numatoma pradėti Atlanto eršketo jauniklių paauginimo ir reprodukcinės bandos formavimo darbus.
Europos Atlanto (Baltijos) eršketas šiuo metu yra viena labiausiai nykstančių rūšių eršketinių žuvų, įrašytų į Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Lietuvos raudonąsias knygas. Seniau šios rūšies eršketai veisėsi Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos upėse, įtekančiose į Baltijos jūrą. Lietuvoje Atlanto eršketai dažniausiai buvo aptinkami Nemuno baseine, Nemuno upės intakuose (Neryje, Sčaroje, Merkyje, Šventojoje) ir buvo svarbus žvejybos objektas, dėl žmonių kaltės išnykęs apie 1955 metus. Daugelis mokslininkų mano, kad taip įvyko dėl nekontroliuojamos verslinės žūklės, užtvankų statybos ant upių, kuriose vykdavo nerštas, taip pat dėl pablogėjusios vandens kokybės ir sunaikintų nerštaviečių.
Tačiau mokslininkus nudžiugino netikėti naujausių Atlanto eršketo, kaip rūšies, identifikavimo (DNR analizės) tyrimų rezultatai. Pasirodė, kad Amerikos Atlanto eršketas yra identiškas Atlanto eršketo Baltijos jūros porūšiui. Padaryta išvada, kad maždaug prieš 800-1200 metų Amerikos Atlanto eršketai atplaukė į Baltijos jūrą ir išstūmė čia gyvenusius Europos (Baltijos) Atlanto eršketus. Vėliau dėl jau minėtų priežasčių jie išnyko. Šie faktai atvėrė naujas Atlanto eršketo Baltijos porūšio atkūrimo galimybes, nes Atlanto eršketų populiacija Šiaurės Amerikos upėse yra gana gausi ir jos išsaugojimu jau seniai labai rūpinamasi.