Vienas iš jų – 26 metų Pietų Karolinos gyventojas, patyręs mirtiną žaibo iškrovą birželio 21 dieną žaisdamas beisbolą. Birželio 7 dieną žaibas pakirto ir 49 metų golfo žaidėją iš Luizianos valstijos.
Nuo 1959 metų Floridos apygardose nuo žaibo iškrovos žuvo 94 žmonės - vidutiniškai po du žmones per metus. Dar po dešimt kasmet patirdavo traumas.
Praėjusių metų rugsėjį Orindžo apygardoje prasidėjus futbolo rungtynėms, žaibas trenkė į apšvietimo stulpą.
Nors tada ir niekas nežuvo, bet du žmonės atsidūrė ligoninėje. Tiesa, mokslininkai negali paaiškinti, kodėl dėl žaibo iškrovos daugiausia nukenčia vyrai.
Dažniausiai žaibuoja, kai susidaro kamuoliniai lietaus debesys, o kartais – sluoksniuoti lietaus debesys.
Kartais tokio žaibo jėga gali siekti 200 kiloamperų, o įtampa – milijardą voltų. Vidutinis žaibo ilgis - 2,5 kilometro.
Tačiau žaibas dažniausiai nutrenkia žmones ir gyvūnus atviroje erdvėje.
Nukentėjusių organizme įvyksta tokie pat pokyčiai, kaip ir patyrus elektros smūgį. Žmogus praranda sąmonę, krenta, gali atsirasti traukuliai, dažnai sustoja kvėpavimas ir širdies veikla. Ant kūno lieka elektros iškrovos įėjimo ir išėjimo pėdsakai.