Neseniai atliktos studijos rezultatai parodė, jog reguliariai kylantys ir besileidžiantys lėktuvai padidina kritulių tikimybę. Manoma, jog per debesis į dangų šaunantis orlaivis „suplėšo“ debesis, pastarojo proceso metu atmosferoje susiformuoja ledo kristalai, vėliau iškrentantys į žemę kritulių pavidalu.
Fenomenas nutinka tuomet, kai lėktuvas kildamas arba leisdamasis kerta debesis, pripildytus atvėsinto vandens lašelių, tarpstančių -10 laipsnių arba žemesnėje temperatūroje. Orlaiviui kertant debesį, šiltas oras nuo lėktuvo sparnų ir variklių veikiai pasklinda ir atvėsta. Temperatūros pokyčiai sušaldo atvėsinto vandens lašelius, paversdami juos ledo kristalų srove. Laikui bėgant ledo kristalai auga ir ima veikti greta susitelkusius atvėsinto vandens lašelius – tokiu būdu debesyje susiformuoja ertmė. Kelias valandas ertmė debesyje plečiasi – dėl to ženkliai išauga kritulių rizika.
Kolorado valstijos Boulderio mieste įsikūrusio Nacionalinio atmosferos tyrimų centro atstovas daktaras Andrew Heymsfieldas sakė, jog lėktuvai padidina kritulių riziką, nes kildami pramuša debesyse skyles, o leisdamiesi paskatina debesyje susiformuoti kanalus. Tai, ar susidūrimas su lėktuvu debesyje suformuoja ertmę, ar kanalą, pasak A.Heymsfieldo, priklauso nuo orlaivio trajektorijos. Specialistas sakė, jog tuomet, kai lėktuvas kildamas kerta atvėsintų debesų klodą staigiai, pastarajame gali susiformuoti tik ertmė, tačiau tais atvejais, kai debesų klodas kertamas horizontaliai, gali būti suformuojami ilgi kanalai.
Tyrimo metu nustatyta, jog atvėsintų debesų klodų daugiau nei valandą per parą visuomet esama šimto kilometrų spinduliu aplink visus didžiuosius planetos oro uostus. Vadinamasis „debesų išskirstymo“ efektas akivaizdžiau pasireiškia arčiau Šiaurės ir Pietų ašigalių.
Tyrimo metu specialistai analizavo dvi dešimtis satelito nuotraukų, kuriose buvo užfiksuota skylėta debesų danga virš Teksaso vieną 2007-ųjų sausio mėnesio dieną. Kai kurios ertmės debesyse buvo pastebimos daugiau nei keturias valandas ir išaugo iki daugiau nei 96 km pločio. Vėliau, siekiant nustatyti, kiek ir kokių orlaivių tą dieną praskrido pro anksčiau minėtą teritoriją 7-8 km aukštyje, analizuoti Jungtinių Valstijų Federalinės aviacijos administracijos duomenys. Paaiškėjo, jog keleiviniai reaktyviniai lėktuvai, kariniai orlaiviai bei asmeniniai vieno variklio lėktuvai bei dar keletas kitų gali praplėšti skyles debesyse, tokiu būdu padidindami kritulių tikimybę.
Specialistų teigimu, mažai tikėtina, jog orlaiviai gali veikti planetos klimatą, tačiau jų įtaka vietos orų pokyčiams beveik neabejotina.
Tai – ne pirmas kartas, kuomet mokslininkai tikina lėktuvus veikiant vietos oro sąlygas. Metų pradžioje atliktos studijos metu nustatyta, jog kondensacijos pėdsakai, susiformuojantys vėstant vandens garams nuo lėktuvo variklio, gali turėti didesnės reikšmės globaliniam atšilimui nei šiltnamio efektą skatinančios dujos, į aplinką išskiriamos lėktuvų variklių. Debesys sulaiko karštį, sklindantį nuo Žemės paviršiaus, leidiniui „Nature Climate Change“ sakė vokiečių mokslininkai.