Vulkaninių pelenų debesis privertė atšaukti arba atidėti daugiau nei 100 tūkst. skrydžių, dėl to nepatogumų ir nuostolių patyrė maždaug 8 mln. keleivių.
Islandijos Pilietinės apsaugos departamento atstovai teigė atidžiai stebintys situaciją. Islandijos universiteto geofizikos profesorius Pallas Einarssonas trečiadienį sakė magmos judesius ties Heklos ugnikalniu per pastarųjų keleto dienų laikotarpį buvus neįprastus. Pasak specialisto, tai nebūtinai reiškia, jog vulkanas tuojau pat išsiverš, bet kokiu atveju, tai yra ženklas, jog jis pasirengęs tai padaryti. P.Einarssonas pasakojo per pastaruosius keletą metų dėl susikaupusios magmos ugnikalnį pastebimai išsiplėtus.
Pritarimą kolegai išreiškė kitas vietos geofizikas Aris Trausitas Gudmundssonas, anot kurio, Heklos ugnikalnio magmos judėjimas liudija vulkaną esant pasirengus išsiveržti. A.T.Gudmundssonas sakė, jog kažkas neabejotinai vyksta, bet kada įvyks ugnikalnio išsiveržimas, šiuo metu dar neįmanoma pasakyti.
Heklos ugnikalnis, dar viduramžiais vietos gyventojų pramintas „Pragaro vartais“, yra vienas aktyviausių vulkanų Islandijoje. Teigiama, jog per pastarąjį tūkstantį metų Heklos ugnikalnis yra išsiveržęs mažiausiai dvi dešimtis kartų. Pastarasis - užfiksuotas 2000-ųjų vasario mėn. 26-ąją.
Netoliese Ejafjadlajokudlio esantis Heklos vulkanas per pastarąjį pusšimtį metų suaktyvėdavo maždaug kartą per dešimtmetį. Specialistų teigimu, Heklos išsiveržimai visuomet būna skirtingi ir sunkiai nuspėjami, kai kurie jų trukdavo vos keletą dienų, kiti – mėnesius ir net metus. Heklos vulkano aukštis – kiek mažiau nei pusantro tūkstančio metrų, nuo Islandijos sostinės Reikjaviko jis nutolęs per maždaug 110 km.
Heklos ugnikalnis toks aktyvus, jog išsiveržimo atveju prognozuojamas tefros – kietos medžiagos, išmetamos vulkanui išsiveržiant – kiekis prilygsta dešimtadaliui visos per pastarąjį tūkstantį metų Islandijoje išmestos tefros – maždaug penkiems kubiniams kilometrams.
Nuo pastarojo galingo ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje tepraėjo kiek daugiau nei mėnuo: pietrytinėje šalies dalyje esančio Grimsvoetno vulkano išsiveržimas truko beveik dvi savaites, jo metu buvo išskirta gerokai daugiau vulkaninių pelenų nei išsiveržus Ejafjadlajokudliui, tačiau dėl palankios vėjo krypties žymesnio oro eismo sutrikdymo pavyko išvengti.