Vilką, pavadintą Maugliu, ir dar tris ką tik gimusius jo brolius Palkabalio miške aptiko grybautojai ir nunešė aplinkos apsaugos inspektoriams. Gyventojai, kaip ir sovietiniais laikais, tikėjosi premijos už pristatytą vilko jauniklį. Anuomet už jį mokėdavo 50 rublių. Tačiau laikai jau nebe tie - draugijos inspektoriai liepė nešti radinį atgal į tą pačią vietą arba pagrasino bauda.
Pasak B.Jurgelevičiaus, kaimiečiai pasipiktino ir nutarė vilkiukus užkasti. Tačiau juos pavyko išpirkti po 50 litų už kiekvieną. Bandymas auginti vilkus sekėsi sunkiai. Vis dėlto buvęs medžiotojas rado išeitį: „Nuprausiau juos, pamelžiau kalę, ištryniau vilkiukus kalės pienu ir nunešiau prie jos. Kalė pauostė ir priėmė, maitino.“
Dalis B.Jurgelevičiaus užaugintų vilkų buvo tapę filmų apie gamtą kūrėjo Petro Abukevičiaus herojais, kiti dabar gyvena Petro Dabrišiaus Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“, o Mauglis ir Zylė liko Karpiškėse.
Vilkai nėra vienintelė Karpiškių „Žvėrinčiaus“ puošmena. Po kiemą vaikštinėja povai, voljeruose įkurdinti fazanai, dekoratyviniai paukščiai, balandžiai, triušiai, keletas stepių lapių, meškėnų. Kiek tolėliau įsikūrusi šernų šeimyna su jaunikliais.
Prie šernų gretimame aptvare gyvenantis jaunas stirninas pasižymi išskirtiniu agresyvumu. Vos priėjus prie vielos tinklo jis kerta ragais į tvorą. „Nieko... numes ragus ir bus kaip šilkinis“, - tarsteli žvėrių augintojas.
B.Jurgelevičių ir jo augintinius galima nesunkiai surasti važiuojant keliu Vilnius- Varėna. Už Naujųjų Valkininkų pavažiavus keletą kilometrų reikia ieškoti medinės nuorodos į dešinę pusę „Karpiškių žvėrynėlis 0,6 km“. Įėjimas į „Žvėrinčių“ yra nemokamas, tačiau kiekvienas gali paaukoti gyvūnų pašarams.