„Didžiausia bėda, kad jis pradeda savo blogą veiklą nuo
ūglio. Iš pradžių liga sunaikina pumpurą, o tuomet nudžiūsta
visa šakelė: metinė - 100 procentų, o kartais - ir dviejų metų.
Dėl to medis silpsta, nes per spyglius jis maitinasi“, - Lietuvos
televizijos laidai „Vasaros spalvos“ sakė Kuršių nerijos
nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kolokšanskis.
Šios ligos sukėlėjas, pasak miškininkų, itin paplitęs
Šiaurės Amerikoje, Azijoje, visada buvo ir Lietuvoje. Tačiau
daugintis jis pradeda tik tam tikromis oro sąlygomis - kai karšta ir
daug drėgmės. Būtent tokia buvo praėjusi vasara ir ši.
Nors literatūroje rašoma, kad tai jaunų medžių liga, ūglių
vėžys puola net 80-metes pušis.
„Mastas tikrai didelis. Jei per 70 proc. Kuršių nerijos
teritorijos yra miškas ir didžioji jo dalis - pušynai - paprastoji
ir kalninė pušis, tai mastas didelis ir grėsmė nemaža, į ateitį
žiūrint. Nuo to kenčia ir paprastoji, ir kalninė pušis. Labai
gaila juodosios pušies želdinių, kurių turime negausiai, tačiau
jie mums labai vertingi“, - tvirtino Kuršių nerijos nacionalinio
parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.
Anot V.Kolokšanskio, labiausiai gaila Juodkrantės sengirės
pušaičių, kurios jau sulaukė 20 metų. Jos taip pat smarkiai
serga.
Aplinkosaugininkai sako, kad jeigu dar kelios tokios karštos
vasaros, ir nuo ūglių vėžio žus ištisi Kuršių nerijos
pušynai.