Kai praėjusią vasarą miškus ir parkus nusiaubė škvalas, nuostolius skaičiavo ir Kauno marių regioninis parkas.
Tada niekas negalėjo nė pagalvoti, kad stichinės nelaimės nuniokotų miškų kirtimvietėse kauniečius ims džiuginti retas plaukuotasis gurgždutis, jo atradėjo romantiškai pramintas meilės augalu.
Specialistai iki šiol teigė, kad pavieniai saugomos ir į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos pavėsinės miško žolės egzemplioriai augo tik Lazdijų rajone, Trako miške.
Šiemet Kauno marių regioniniame parke, greta Mergakalnio apžvalgos aikštelės esančių Dovainonių piliakalnių šlaituose, šį iš pirmo žvilgsnio neišvaizdų, net specialistų retai atpažįstamą augalą netikėtai aptiko vyriausiasis parko ekologas Povilas Vitkauskas.
„Negalėjau patikėti savo akimis. Išvydau ne pavienius augalus, bet kilometro ilgio ruože išplitusius ištisus plaukuotojo gurgždučio sąžalynus“, – pasakojo jau tris dešimtis retų augalų aplink Kauno marias suradęs specialistas.
Ekologas sakė, kad augalui patinka medžių paunksnė, tačiau jį dažnai nustelbia dilgėlės, avietynai ir kiti augalai. Kauno marių regioniniame parke, kirtimuose, augalas rado ramų, tinkamą prieglobstį ir suvešėjo.
Iki pusmetrio užauganti žolė žydi smulkiais baltais žiedais. Jų žiedlapiai yra širdelės formos, o augalo lapai kvepia šviežiais obuoliais.
Augalas užsiveisė greta Mergakalnio apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria romantiški vaizdai.
Legenda byloja, kad kalnas taip pavadintas, nes nuo jo skardžio senovėje buvo nustumiamos nekaltybę ne santuokoje praradusios mergelės.
Sudėjęs visus šiuos faktus, augalo atradėjas ir pakrikštijo plaukuotąjį gurgždutį meilės augalu.
Augalas, pasak ekologo, tikrai turi tam tikrų galių. Kol jaunas, jo ūglius ir net šaknis galima valgyti, nes žolėje gausu vertingų medžiagų. Šį augalą labai vertina tik augalais besimaitinantys žaliavalgiai.