Džordžijoje veikiančio Jerkso Nacionalinio primatų tyrimų
centro darbuotojai atliko bandymus su septyniomis šimpanzėmis
patelėmis, siekdami įsitikinti, ar laisvėje gyvenančių šios
rūšies beždžionių demonstruojamas dosnumas atitiks jų veiksmus
laboratorijoje.
Šimpanzėms buvo siūlomi pasirinkti dviejų rūšių spalvoti
„užstatai“ - už vieną iš jų bananų gaudavo dvi beždžionės, o
už kitą - tik pateikusioji užstatą. Nustatyta, kad šimpanzės
buvo linkusios rinktis savo gentainėms palankesnį variantą,
nurodoma straipsnyje, kuris buvo paskelbtas JAV mokslo žurnale
„Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Ankstesnių vadinamųjų prosocialinių bandymų rezultatai piršo
išvadą, jog šimpanzės linkusios elgtis savanaudiškai.
Mokslininkai taip pat nustatė, jog šimpanzės dažniausiai
būdavo linkusios būti dosnios, kai laukianti draugė švelniai apie
save primindavo, tačiau neišsišokdavo ir prievarta neragindavo
rinktis abiem gyvūnams naudingą sprendimą.
„Buvome sužavėti nustatę, jog viena patelė po kitos rinkdavosi
sprendimą, kai ėdesio gaudavo ji ir jos partnerė, - rašo
pagrindinė studijos autorė Victoria Horner. - Man
taip pat buvo įdomu, jog per didelis atkaklumas nelabai patikdavo
besirenkančioms. Partneriams būdavo kur kas naudingiau elgtis ramiai
ir retkarčiais priminti apie besirenkančioms.“
Tyrėjai mano, jog jų bandymas buvo labiau pritaikytas
šimpanzių elgsenai tirti negu ankstesnės studijos, nes besirenkanti
šimpanzė galėdavo matyti savo laukiančią partnerę, o atlygis
būdavo suvyniotas į garsiai braškančią pakuotę.
„Visada skeptiškai vertinau ankstesnes neigiamas išvadas ir jų
per didelį sureikšminimą“ - sakė straipsnio bendraautorius Fransas
de Waalis. - Ši studija patvirtina prosocialinę
šimpančių prigimtį kitokiu bandymu, labiau pritaikytu šiai
rūšiai.“