Kauno marių regioninio parko lankytojai seniai žino, kad čia galima pamatyti įspūdingą pelkyną ir reto dydžio kadagyną.
Tačiau iki šiol mažai kas girdėjo, kad greta Žiegždrių gyvenvietės esančiose Kauno marių atodangose formuojasi ir stalagmitai bei stalaktitai.
Juos aptiko Kauno marių regioninio parko vyriausiasis specialistas Povilas Vitkauskas.
Kaunietis pasakojo, kad iš mariose žvejojančių meškeriotojų nuolat girdėdavo, jog šie, užėjus lietui, slepiasi greta vandens telkinio esančiuose šlaituose išgraužtose olose.
„2009 metais nusprendžiau patikrinti, kas tai per olos. Netikėtai pamačiau, kad jose formuojasi stalaktitai ir stalagmitai”, – pasakojo P.Vitkauskas.
Po ledynmečio periodo besiformuojantys stalaktitai ir stalagmitai Šiaurės Lietuvoje – ne naujiena. Tačiau kad toks geologinis reiškinys yra prie Kauno, buvo atradimas net mokslininkams.
Norėdami, kad stalaktitus ir stalagmitus pamatytų visi norintys, Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojai Žiegždrių geologiniame take, Kalniškių konglomeratų atodangose, paklojo medinį taką.
Keliaujant juo 400 metrų ilgio atodangose atsiveria iš gamtinio cemento į kietą uolieną besiformuojantys nedideli iš viršaus ir apačios augantys varvekliai. Jie primena skaidrų gintarą.
„Kai įrengėme taką, smalsuoliai veržėsi pamatyti atradimą. Daugelis stalaktitus ir stalagmitus nori turėti kaip relikviją. Todėl nusilaužia net tik besiformuojančius varveklius”, – apgailestavo mokslininkas.
Nepaisant niokojimo, gamta toliau daro savo darbą. Stalaktitai ir stalagmitai užauga iki keliolikos centimetrų dydžio. Jei jų nenulaužia žmonės, paveikti klimato, jie lūžta ir krinta į Kauno marias.
Itin retą geologinį reiškinį atodangose netoli miesto neseniai aptiko Kauno marių regioninio parko vyriausiasis specialistas P.Vitkauskas.
Netoli Žiegždrių, Kalniškių konglomerato atodangose, formuojasi stalaktitai ir stalagmitai.