„Jeigu vienoje vietoje susikaupia didelė šių paukščių populiacija, jų išmatos išnaikina augmeniją. Jeigu šių paukščių populiacija nebus reguliuojama, o jie turės pakankamai maisto, laikui bėgant jų kolonija gali labai išplisti“, - lrytas.lt sakė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Kuršių nerijos nelaime tapę paukščiai per dieną suryja iki kilogramo žuvies, be to, rūgščiomis išmatomis naikina augmeniją. Dieną jie tingiai ropinėja po išbetonuotą pusiasalį, o nakvoti skrenda į netoliese esančius miškus.
Ėdriems kormoranams čia kuo puikiausios sąlygos, jų ramybę saugo aukštos tvoros, šalia – neišsenkantis maisto šaltinis. Prie Kauno hidroelektrinės užtvankos visada gausu žuvų. Praėjusią žiemą dalis kormoranų neišskrido, kartu su gulbėmis jie liko žiemoti neužšąlančioje, žuvimi knibždančioje priebėgoje.
Kormoranai Kauno hidroelektrinės prieigose įsitaisė po to, kai šiose apylinkėse buvo įrengta aukšta tvora ir čia nebegali apsilankyti brakonieriai.
Ramias vietas mėgstantys sparnuočiai Nemuno salas šalia hidroelektrinės užėmė 2008-ųjų vasarą.