Viržynai palydi vasarą
Visais laikais gamta gyvavo pagal savo pačios susikurtą ritmą. Likus savaitei iki kalendorinio rudens pradžios jau pastebimi pirmieji artėjančios darganos šaukliai. Tiesa, ir vasara iš Lietuvos nesiruošia dar taip greitai pabėgti, tik ją pakeičia kita – bobų vasara.
„Daugelis žmonių labai nutolę nuo gamtos, pastebi tik paviršutinius jos pokyčius, pavyzdžiui, medžių geltonavimą priskiria ankstyvam rudeniui. Iš tikrųjų gamtos procesai yra kur kas sudėtingesni, ir tie patys kaštonų lapai ruduoja visai ne dėl rudens, o veikiami sausros bei drugių išpuolių“, – mokė gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo, rugp¬jūčio pabaigai būdingiausias augalas yra viržiai. Pušynuose prisiglaudę viržynai pirmosiomis rugsėjo savaitėmis tebedžiugina rausvai violetiniais, rečiau – baltais žiedais, šalia jų drėgnose pievose baltuoja pelkinės mandrauninkės, į dangų it raudonos žvakės stiebiasi raudoklės, ražienose koketuoja mėlyngalviai dirviniai raguoliai, nustelbiami tik vakarais išsiskleidžiančių geltonųjų nakvišų.
Vis dėlto gamta žiedų gausa jau nebegali puikuotis – nužydėjus šiliniams viržynams, sakoma, kad ateina tikrasis ruduo. Jo palydovėmis tampa pirmosios šalnos, rasos, drėgmės bei irstančių augalų puvėsio prisotintas, tačiau – gaivesnis oras.
Paukščiai skrenda iki Afrikos
Dažnai manoma, kad paukščiai į šiltuosius kraštus išsiruošia dėl šalčių, maisto trūkumo, tačiau iš tiesų migruoti skatina šviesusis paros metas. Vos dienos smarkiai sutrumpėja, paukščiai kelia sparnus naktinei kelionei – 85 proc. plunksnuotojų skrenda sutemus.
„Dabar Ventės rage galima pamatyti pulkus kikilių, alksninukų, vieversių, o čiurlių Lietuvoje jau dvi savaitės kaip nebėra. Šiuo metu jie Šiaurės Afrikoje, ir keliaus toliau – kaip ir šelmeninės kregždės skris iki pat Pietų Afrikos. Gandrų taip pat belikęs tik trečdalis – iki rugsėjo beveik visi raudonkojai jau būna išskridę“, – apie paukščių keliavimo įpročius pasakojo gamtininkas S. Paltanavičius.
Pavasarinį vestuvinį rūbą paukščiai prieš rudenį pakeičia pilkesniu, tačiau su pūkais, tad – šiltesnėmis plunksnomis. Būsimiems šalčiams ruoštis paukščiai susizgrimba anksčiau nei žinduoliai – šie kol kas nei apie kailio auginimą, nei apie riebalinio sluoksnio kaupimą dar negalvoja. Tik kai kurie gyvūnai ima ruošti maisto atsargas: kėkštai skina riešutus, giles ir slepia jas po samanomis, pelės sėklas tempia į žiemojimo urvus.
„Gyvūnai gyvena vasariškomis nuotaikomis, nemažai graužikų tebeveda jauniklius. Vestuvės vyksta ir tarp tauriųjų elnių bei briedžių – tik vasaros pabaigoje miške ankstų rytą gali išgirsti įspūdingą garsų kanopinių riaumojimą“, – sakė gamtininkas.
Ankstyvas ruduo atgaivina sielą
Nors ruduo – bene spalvingiausias metas, jo nelabai laukiama: žmonės skundžiasi, kad krintantys lapai ir trumpėjančios dienos slegia, o jų nuotaika – bjūra. Psichologė Rūta Klišytė teigė, kad depresija dažniau apima lapkričio–gruodžio mėnesiais, o vasaros ir rudens pasilabinimas tonizuoja žmogų – sužadina energiją, kūrybiškumą, sukelia daug jausmų ir apmąstymų.
„Su rudeniu ateina lyg ir liūdesys, bet jis – šviesus, paruošia žmogų vėliau ateisiančiai tamsai. Rudeninės spalvos – auksinė, geltona, raudona – itin svarbios žmogaus psichikai, jos žavi savo grožiu, įkvepia, teikia gerų emocijų. Dauguma įžymių rašytojų, poetų ir kitų menininkų tikina, kad ruduo yra pats kūrybingiausias metas. Tai kyla būtent iš gamtos“, – pabrėžė psichologė.
Dažnai pavydima tiems, kurie gyvena amžinoje vasaroje, tačiau, anot R. Klišytės, saulėkaitoje nuolat besišildančiųjų gyvenimas yra pernelyg monotoniškas – jie nepatiria ryškaus gamtos virsmo.
„Ruduo primena mums, kad visi esame gamtos vaikai – siela nėra vartotojiškas robotas, jai reikalinga metų laikų įvairovė, leidžianti išgyventi kur kas daugiau jausmų ir emocijų. Mes esame labai priklausomi nuo gamtos, todėl ir jaučiame tą pulsuojančią gyvojo pasaulio kaitą“, – ankstyvo rudens prasmę žmogui atskleidė psichologė.