Jokio atlygio už savo veiklą negaunantys įstaigos „Penkta koja” aktyvistai atkakliai bando prisibelsti į žmonių širdį nestandartiniais sumanymais.
Kreipiamasi į verslininkus, klinikas, visuomenę – taip beglobiams augintiniams ieškoma veterinarinės pagalbos, finansinės paramos, pašarų, laikinos pastogės.
Suteikti pastogę neužtenka
Jauni žmonės į organizaciją Kaune susibūrė vedami taurių nuostatų: benamiams jie siekia suteikti ne tik pastogę, bet ir rasti atsakingą šeimininką, o jei to nepavyksta padaryti, sveiko gyvūno nesunaikina.
Pasirūpinama kiekvienu beglobiu: jie skiepijami, kastruojami ar sterilizuojami, jei reikia – gydomi.
Laukinės katės sustiprėjusios išleidžiamos į laisvę. Tuo tarpu apkirpti, pagydyti beglobiai šunys laikomi nuomojamose patalpose, veterinarijos gydyklose, jiems randami laikini šeimininkai. Tokių globotinių – apie 100.
Įstaigos steigėjai Agnė Volockytė ir Paulius Boreika kupini vilčių: atsirado galimybė gauti erdvias patalpas ir įsteigti modernius gyvūnų globos namus.
Kilnus sumanymas jau sulaukė svaraus verslo bendrovės palaikymo.
Tikimasi ir visuomenės pagalbos. Juolab kad atsiradus galimybei ketinama įkurti aktyvų dienos centrą, kuriame burtųsi neabejingi gyvūnams įvairaus amžiaus žmonės.
Bendravimas guodžia ir gydo
Kol kas tendencijos liūdnos: dažniau atsikratoma gyvūnais, negu pasiimama juos auginti.
A.Volockytė įsitikinusi: bendravimas su beglobiais gyvūnais nuskaidrintų žmonių, kurie galbūt jaučiasi vieniši, dienas.
Šeimininkų neturintys šunys galėtų tapti vaikų globos namų, senelių namų, įvairių reabilitacijos programų dalyvių draugais. Juos lankyti, vedžioti, šukuoti, prižiūrėti galėtų vaikai ir paaugliai, neturintys sąlygų auginti keturkojų namuose.
Bandys stabdyti smurto bangą
Jau dabar gaunama daug laiškų iš jaunimo, moksleivių, kurie norėtų dalyvauti organizacijos veikloje.
Atsišaukė ir šunų dresūros mokykla: su „Penktos kojos” augintiniais dirbs du dresuotojai. Pamokyti šuneliai lengviau ras šeimininkus. Bet tuo įstaigos entuziastų tikslai ir veikla nesibaigia. Užsibrėžta šviesti visuomenę, stabdyti smurto prieš gyvūnus bangą.
„Nebūna taip, kad šunį užkapojęs vyras grįžęs namo apsikabina žmoną ir vaikus.
Smurtas prieš gyvūną yra visuomenėje tvyrančios agresijos išraiška. Juk Baksą plaktuku daužęs vyras mušė ir žmoną”, – kalbėjo P.Boreika.
Prašymus išgirsta
Pernai „Penktos kojos” iniciatyva Kauno mokyklų vaikai siuvo paklotėlius šunims ir katėms. Šį pavasarį labdaringu koncertu pagalbos benamiams gyvūnams idėją parėmė Lietuvos džiazo muzikantai.
Gyvūnų globos įstaiga ne tik išgelbėjo gyvybę žiauriai plaktuku sudaužytam šuniui Baksui, bet ir pasiekė, kad būtų nuteistas taip pasielgęs asmuo.
Viename iš socialinių tinklų buvo išplatintas prašymas padėti iš Salako (Zarasų r.) atsigabenti šunį, kurį seniūnas jau buvo pasmerkęs nušauti. Žmonės suaukojo lėšų degalams, o šuo buvo išgelbėtas nuo kulkos.