Prancūzijos pietvakarių regione Perigore įsikūręs ūkininkų kooperatyvas savo transporto priemonėms aliejaus negaili.
Riebalus, kuriuos restoranai paprastai išpila, o kartais netgi slapčia nuleidžia į kriauklę su atliekų vandeniu, ūkininkai Jules’is Charmoy ir jo partneris Jeanas Marcas Dubois paverčia biodyzelinu.
Procedūra gana paprasta. Aliejaus ir taukų mišinys specialiame aparate pašildomas iki 120 laipsnių, po to aušinamas iki 65 laipsnių. Tuomet į masę pilama alkoholio ir kalio hidroksido.
Masė apie valandą plakama. Apačioje susiformuoja glicerinas, o viršuje – biodyzelinas.
Pernai surinkęs 25 tūkst. litrų riebalų atliekų kooperatyvas pasigamino net 20 tūkst. litrų tokių degalų.
Skaičiuojama, kad antimis ir riebiomis jų kepenėlėmis garsėjančiame regione kiekvienais metais būtų galima surinkti 1000–1500 tonų riebalų atliekų. O iš jų – pagaminti iki milijono litrų biodyzelino.
Tiesa, riebalus paversti biodegalais savo transporto priemonėms žemdirbiai sumanė ne norėdami užsidirbti ar sutaupyti, bet pirmiausia dėl ekologinių sumetimų.
Kol kas biodyzelino iš taukų savikaina netgi aukštesnė negu įprastų degalų.
Pasigaminti litrą degalų jiems kainuoja 1,1 euro (3,8 lito), o paprasto žemės ūkio reikmėms skirto dyzelino šiuo metu jie gali įsigyti už 0,92 euro (3,17 lito).
Bet skirtingai nei naftos produktai, iš taukų išgaunami degalai mažiau teršia atmosferą. Juose beveik nėra sveikatai pavojingų mikrodalelyčių.
Be to, naftą pakeitus taukais jos taip pat sutaupoma.
Be aukštos savikainos, žemdirbių gaminamų degalų kokybė irgi dar nėra pakankamai gera, kad tiktų visiems dyzeliniams varikliams.
Tik seniausi, maždaug 10 metų varikliai, maitinami 100 proc. šiais degalais, nepaspringsta.
Bet kooperatyvas įsitikinęs, kad degalų kokybę, padedant mokslininkams, jiems pavyks pagerinti ir taukai bei aliejus ateityje visame jų regione bus pilamas ne į kriaukles, o automobilių bakus.