„Turime užmiestyje sodybą, visą rugpjūtį širšės suko ratus aplink namų langus.
Tačiau net neįtarėme, kad pastato palėpėje jos yra susilipdžiusios didžiulį lizdą”, – pasakodamas apie paskutinės vasaros savaitės įvykius vilnietis Renatas nedaugžodžiavo.
Aplink namus zujantys didžiuliai trijų centimetrų ilgio vabzdžiai atrodė agresyvūs, tačiau arti žmonių nelindo.
„Maniau, kad tos širšės draugiškos, bet vieną rytą šliaužiojantis vienų metų sūnus netikėtai pradėjo spiegti.
Puolėme su žmona artyn, žiūrime: ant grindų – didžiulė širšė. Ji įgėlė vaikui į koją”, – kalbėjo Renatas.
Tėvai sūnui davė alerginę reakciją stabdančių vaistų ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus. Suleidę vaistų berniuką medikai išvežė į ligoninę.
Mažylio būklę jie stebėjo porą valandų ir tik tuomet, kai įsitikino, kad vaikui alerginė reakcija į širšės nuodus nebegresia, išlydėjo mažylį namo.
„Laimei, šįkart viskas baigėsi laimingai. Bet supratau, kad gyventi kartu su širšėmis, kai namuose yra mažų vaikų, nesaugu.
Juk nežinia, kada ir kelintas jų įgėlimas gali būti mirtinas”, – svarstė vilnietis.
Baugoka kaimynystė
„Pažiūrėkite, kur veda jų kelias”, – sodininkų bendrijoje šalia Vilniaus gyvenanti Ona mostelėjo į langelį, esantį namo pastogėje. Širšės pro jį zujo viena po kitos – per rugpjūtį palėpėje jos sulipdė didžiulį lizdą.
65 metų moteris su sodo kaimynais jau buvo aptarusi ne vieną būdą, kaip atsikratyti vabzdžių, tačiau pačiai jų imtis jai buvo nedrąsu.
„Žinau, kad yra širšių naikinimu užsiimančių firmų, bet už paslaugą jos prašo 150–200 litų. Man per brangu”, – neslėpė Ona.
Išnaikinti – sudėtinga
Stebuklingo recepto pavojingiems vabzdžiams išnaikinti neturi ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro dezinfektologas (parazitų naikintojas) Jonas Antanavičius.
Bet kurioje ūkinių prekių parduotuvėje galima įsigyti purškiamų nuodų vabzdžiams naikinti, pavyzdžiui, „Cobra”, „Bros” ir kitokių.
Pradedant kovą su vabzdžiais reikėtų ir stropiau, ir storiau apsirengti: taip, kad sujudintos širšės negalėtų sulįsti už drabužių, o jų geluonis nepasiektų odos.
Svarbu užsidėti ir bitininko kepurę su veidą saugančiu tinkleliu. Tokia kepurė bitininkų reikmenų parduotuvėje kainuoja 15–38 litus. Bet galima ir pasiskolinti, pavyzdžiui, iš bitininkų.
Išgirdusi šiuos patarimus Ona tik atsiduso: „Bijau. Girdėjau kalbant, kad suerzintos širšės geluonimi bado kaip siuvimo mašina.”
Nors apsirūpino ir bitininko apranga, ir nuodingaisiais purškalais, ir sieros milteliais, kurie smilkdami gal ir išvaikytų vabzdžius, kovoti su širšėmis moteris taip ir neišdrįso.
Prisišaukia ir gelbėtojus
Lietuvoje yra ne viena bendrovė, turinti licenciją naikinti kenkėjus. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovės Vidos Šmigelskienės, tokios bendrovės iškrausto širšes, įsikūrusias gyventojų namuose.
Kai širšės įsikuria vaikų darželiuose, mokyklose, ligoninėse, slaugos ar senelių namuose, į pagalbą skuba ugniagesiai.
Šiemet gelbėtojų pagalbos širšių arba bičių išgąsdinti žmonės šaukėsi gerokai dažniau nei pernai. Pavyzdžiui, pernai per vasarą žmonėms prireikė gelbėtojų pagalbos 18 kartų, šią – 50.
Pirmasis pagalbos šauksmas gelbėtojus pasiekė birželio pabaigoje iš Joniškio savivaldybės. Širšės buvo susispietusios daugiabučio balkone, ir patys jų iš ten iškraustyti gyventojai neįstengė.
Širšės šiemet – išmoningos, lizdus jos sulipdė ir elektros skydinėje, ir bažnyčios sienoje, po medinėmis dailylentėmis. Pravieniškėse širšių lizdą gelbėtojai iškėlė iš kaštono, o Vilainių seniūnijoje – iš administracinio pastato ventiliacijos angos.
Paskutinę vasaros savaitę gelbėtojai išvadavo buvusiame žuvininkystės ūkio žuvų šėrimo bokštelyje įstrigusį širšių sukandžiotą vaiką ir išlupo penkis lizdus Kauno rajone veikiančiame moterų vienuolyne.
Ugniagesiai gelbėtojai žmones nuo širšių išvaduoja, atrodytų, įprastinėmis priemonėmis.
Kadangi specialūs kostiumai vabzdžiams neįveikiami, širšes jie be baimės gali susemti į maišus, bet dažniausiai vabzdžius nuodija priemone „Cobra”.
Vabzdžių aukos
Šiemet į ranką įgėlus širšei nuo alerginio šoko mirė 67 metų marijampolietis. Į ligoninę nuvežtas vyras buvo gaivinamas reanimacijos palatoje, tačiau išgelbėti gyvybės nepavyko. Marijapolietis buvo alergiškas širšių nuodams.
Nuo širšės įgėlimo 2008 m. birželį mirė 45 metų Šakių rajono gyventojas. Vabzdys jam įgėlė kieme, po akimirkos vyrui pasidarė bloga. Jį išpylė karštis, ėmė temti sąmonė. Atvykus medikams jis jau buvo miręs.
2007-ųjų rugpjūtį širšė atėmė gyvybę Kaune viešinčiam Vokietijos piliečiui 41 metų A.N. Po Europą keliavusiam vokiečiui vabzdys įgėlė į kaklą. Po pusvalandžio jis mirė, nesugebėjęs susileisti adrenalino, kurį vežiojosi.
2005 metų liepą širšės mirtinai sugėlė 50 metų vyrą, gyvenusį Kurklaičių kaime (Rokiškio r.). Miško darbininką vabzdžiai užpuolė išskridę iš nupjauto beržo drevės.
Alerginis šokas gresia gyvybei
Vanda Pumputienė, Vilniaus greitosios pagalbos stoties gydytoja
„Paprastai žmonės žino, kad yra alergiški širšių nuodams, todėl nuolat po ranka turi švirkštą ir adrenalino ampulę, kad ištikus nelaimei galėtų susileisti šių vaistų.
Žmonės skirtingai reaguoja į vabzdžių nuodus. Kartais organizmas tampa jiems jautrus, t.y. nuodai sukelia alerginę reakciją. Nuodams patekus į kraują pradeda gamintis biologiškai aktyvios medžiagos. Joms veikiant padidėja kraujagyslių laidumas, žmogus pradeda smarkiai tinti. O jei vabzdys įgelia netoli gerklės – žmogus gali pradėti dusti.
Atsiranda pilvo skausmai, smarkus niežulys. Kadangi išsiplečia kraujagyslės, staiga krinta kraujospūdis, dingsta sąmonė. Tokia reakcija vadinama anafilaksiniu šoku. Laiku nesuteikus pagalbos žmogus gali mirti.
Tokiais atvejais svarbiausia – sustabdyti alerginę reakciją. Dažniausiai žmonės po ranka neturi nei vaistų nuo alergijos, nei adrenalino. Todėl pamačius, kad žmogus pradėjo tinti, o kūną smarkiai niežti, būtina kuo skubiau kviesti medikus.
Mes pirmiausia suleidžiame adrenalino, po to – antihistamininių (kraujagyslių laidumą mažinančių) preparatų, pavyzdžiu, „Tavegil”. Suteikę pagalbą, būtinai sugeltą žmogų vežame į ligoninę. Jo būklę būtina stebėti parą, nes alerginė reakcija gali pasikartoti.”