„Reikia tik išeiti į lauką ir jūs pamatysite, kad visi kaštonai yra nurudavę ir nuėsti. Kaštoninių keršųjų kandelių populiacija yra labai didelė – sakyčiau, kad tai jau pavojinga ir grėsminga. Jos paplitusios visur, ne tik didžiuosiuose miestuose – Kaune, Vilniuje. Visa Lietuva apimta.
Dar prieš penkerius metus buvo galima sakyti, kad keršakandžių kai kuriuose rajonuose nėra. Pavyzdžiui Rytų Lietuvoje keršakandžių nebuvo. Dabar visur kur auga kaštonai jų yra. Nėra tik Visagine – nes ten paprasčiausiai neauga kaštonai“, – pasakojo Gamtos tyrimų centro VU Ekologijos instituto, entomologijos laboratorijos vadovas Povilas Ivinskis.
Manoma, kad kenkėjai atkeliavo iš Lenkijos
Mikrodrugiai – keršakandės, Lietuvoje atsirado dar 2002 metais. P.Ivinskio manymu, jos atvyko iš kaimyninių šalių, kartu su įvairias prekes gabenančiu transportu. Mokslininkas mano, kad būtent tokiu būdu drugeliai atkeliavo iš Lenkijos.
Labai daug keršųjų kandelių prisiveisė 2005 metais. Per septynerius metus mažyčiai drugeliai išplito visoje Lietuvoje. Keršosios kandelės Lietuvoje neturi natūralių priešų, todėl jos gali nevaldomai plisti. Tiesa, jų lervas lesa zylės, tačiau paukščiai sudoroti visų keršakandžių, nepajėgia.
„Mes kaštonus auginame, kad jie valytų orą ir puoštų miestą. Dabar jie šios funkcijos neatlieka. Jau rugpjūtį lapai būna rudos spalvos ar jau visai nukritę – tai tikrai nepuošia miesto“, – kalbėjo P.Ivinskis. Mokslininkas pataria visiems gyventojams stengtis pasirūpinti kaštonais ir nukritusius lapus sugrėbti.
Anot P.Ivinskio, nors medžiai atrodo negražiai, tačiau žūti nesiruošia: „Kaštonų mediena yra labai atspari. Pavyzdžiui, man sunku patikėti, kad Palangoje yra kaštonų vėžys. Kai taip sakoma, aš visada esu įtarus. Paprastai yra labai daug suinteresuotų žmonių, kurie nori kažką veikti ir užtai gauti atlyginimą. Gal kokia kompanija nori pasiūlyti savo medžius, kad pakeistų senuosius? Prieš keletą metų girdėjau, kad dėl kandelių buvo iškirsti medžiai. Manau, kad tai skuboti sprendimai.“
Pasak P.Ivinskio, nė vienas medis dar nėra žuvęs nuo keršųjų kandelių. Yra antrinės priežastys – medis nusilpsta, žiemą gali nušalti. Galiausiai įsimeta medienos ligos – tuomet kaštonas gali nudžiūti.
Lapai kompostuojami aukštoje temperatūroje
Užkrėstus kaštonų lapus reikia sunaikinti – Vilniaus miesto savivaldybė kovodama su keršosiomis kandelėmis prašo gyventojų sugrėbtus lapus nuvežti į Vilniaus nuotekų valyklos teritoriją, kur jie bus kompostuojami.
Kompostavimo metu temperatūra pasiekia apie 70 laipsnių karščio. To užtenka, kad kaštoninės keršakandės lervos žūtų. Šių kenkėjų lervos gyvybingos išlieka apie trejus metus.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vedėjo Gintauto Runovičiaus, nei praėjusiais, nei šiais metais Vilniaus kaštonai nebus purškiami.
Sunkumų kelia tai, kad chemikalus mieste reikia purkšti labai atsargiai – jie kenksmingi ir žmonėms. Veiksmingesni būdai, anot G.Runovičiaus, bus apgalvoti kitais metais.
Keršakandes galima naikinti purškiant chemikalais arba naudojant feromonines gaudykles. Šis būdas, priešingai nei purškimas, yra visiškai nekenksmingas aplinkai. Feromonai yra sintetiniai kvapai, kurie į gaudykles pritraukia keršakandės patinėlius.
Tiesa, purškimas chemikalais yra brangus, todėl Vilniaus savivaldybė ketvirtadienį nusprendė, kad lapus užteks tik labai kruopščiai sugrėbti. Rezultatai bus matomi pavasarį.