Į parodą su savo pūkuotais ar visiškai plikais augintiniais susirinko kačių veisėjai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, įvairių Lietuvos miestų. Abi parodos dienas dalyvius vertins ir parodos nugalėtojus rinks teisėjai iš užsienio.
Parodos žiūrovai turi galimybę ne tik pamatyti daugybės veislių kates vienoje vietoje, tačiau ir pasikalbėti su šeimininkais apie jų priežiūros ar charakterio ypatumus, o gal net ir įsigyti kačiuką. Tiesa, tokiam pirkiniui teks plačiai atverti piniginę. Bet kurios veislės kačiuko, skirto ne veisimui ir parodoms kaina prasideda nuo 1-1,5 tūkstančio litų. O perspektyvūs daug apdovanojimų turinčių kačių palikuonys gali kainuoti ir 1-3 tūkstančius eurų.
Šiuo metu Lietuvoje sparčiai populiarėja Meino meškėnai – didžiausios naminės katės. Šios veislės katinai suaugę sveria 13-15, katytės – 9-11 kilogramų.
Kaip sakė parodoje su šios veislės Meilu dalyvaujanti alytiškė Reda Bumbulienė, žmonėms daro įspūdį šių kačių dydis ir charakteris. Nors į lūšis panašūs Meino meškėnai galingo stoto, tačiau yra labai draugiški ir bendraujantys. Meilas R.Bumbulienės namuose netgi miega kartu su labradorų veislės šunimis. Dėl vešlaus kailio, šie katinai puikiai gali gyventi ir lauke. Tuo pačiu kailis nereikalauja didelės priežiūros. Tiesa, Meilą šeimininkė šukuoja kasdien, tačiau ne dėl to, kad to reikėtų dėl jo kailio priežiūros, bet tiesiog jai pačiai tai savotiška meditacija.
Daugelis keturkojų parodos dalyvių pertraukose tarp pasirodymų snaudė savo narvuose. Tačiau tik ne Orientalų veislės atstovas Junga Onza De Oro. Vilnietės Galinos Aleknienės augintinis smalsiai dairėsi, kas vyksta aplinkui ir atrodė nei kiek nepavargęs. Ilgomis kojomis, ilgu liemeniu ir ilga plona uodega rainas katinas ne veltui savo kelioniniame krepšyje turi ateivio figūrėlę – jis tikrai atrodo esąs nežemiškos kilmės. Tačiau iš tiesų Orientalai kilę iš Siamo kačių, o kaip atskira veislė pripažinti 1930 metais.
Pasak G.Aleknienės, tai daugiau šuo, nei katinas. Todėl nenuostabu, kad jis mielai draugauja su į svečius draugų atsivestu šunimi. Jie netgi ne kniaukia, kaip įprastos katės, tačiau leidžia panašius į kaukimą garsus. Orientalus netgi galima išmokyti atnešti šeimininkui šlepetes.
Šalia Jungos narvelio įsitaisiusi tolima jo giminaitė, Peterboldų (arba Peterburgo sfinksų) veislės katė. Ši veislė išvesta kryžminant Siamo, Orientalų bei Dono sfinksų kates. Šios veislės atstovės gali būti visai beplaukės arba trumpakailės. Kaip ir visų sfinksų, jų kūno temperatūra aukštesnė, nei kailį turinčių kačių, greitesnė medžiagų apykaita. Vasarą jas reikia saugoti, kad pernelyg smarkiai nenudengtų ir net įtrinti vaikišku kremu nuo saulės, o atvėsus orams net kambaryje aprengti. Žiemą jos mielai įsitaiso miegoti šeimininkų lovoje.
Šios veislės katiną Tošką į parodą atvežusi Tania Lazarevič iš Minsko (Baltarusija) sakė, kad Peterboldų veislės katinai jos tėvynėje dar nėra itin žinomi, todėl ir nebrangūs. Pavyzdžiui, savo augintinį ji pirko už 350 JAV dolerių ir pažadėjo jį porą kartų ankstesniems šeimininkams paskolinti kaip reproduktorių. Tuo tarpu Kanados sfinksai Baltarusijoje kainuoja apie 1 tūkstantį JAV dolerių.
Ant peties pasitupdęs stambų katiną, po parodą vaikščiojo latvis Vladimiras Kujko. Šio rygiečio augintinis Leo Ruslanas – Mekongo bobteilų veislės atstovas. Šios veislės katės dar retos ir Latvijoje, ir Lietuvoje. Šios Siamo-Orientalų grupei priklausančios veislės atstovus iš gimtųjų Rytų šalių (Birmos, Tailando) bene iki 19 amžiaus buvo draudžiama išvežti, už tai net grėsė mirties bausmė.
Pasak V.Kujko, tai katė su šuns charakteriu, mėgstanti keliauti ir toli nuo šeimininko nenuklystanti, todėl vyriškis su savo augintiniu važiuoja net žvejoti ar ilsėtis į gamtą. Išskirtinė Mekongo bobteilų ypatybė – jie teturi trumpą uodegėlę, o nagų ant užpakalinių letenų neįtraukia, todėl vaikščiodami grindimis jais caksi. Iš informacijos internete susidomėjęs ir net įsimylėjęs šią veislę, rygietis pusmetį laukė, kol gims ir paūgės jo rezervuotas kačiukas, o vėliau skrido jo pasiimti į Maskvą.
Puikiai nusiteikę iš parodos šeštadienį išvyko ilsėtis vilniečiai Solveiga ir Algirdas Kaupai. Jų 2 metų Britų trumpaplaukių veislės katinas tą dieną buvo pripažintas ir geriausiu savo veislės atstovu, ir geriausiu parodos katinu. Iš užsienio atvykę trys teisėjai puikiai įvertino ne tik jį, bet ir kelis į parodą atvežtus jo palikuonis. Šie mažyliai pripažinti geriausia parodos vada. Tokios veislės perspektyvių mažylių kaina prasideda nuo 1 tūkstančio eurų.
Tačiau parodoje buvo galima pamatyti ne tik tūkstančius kainuojančių veislinių murklių, bet ir gražuolių nekilmingų kačių, besivaržiusių atskiroje naminių kačių kategorijoje. Ovacijomis žiūrovai sutiko latvės Anos Tarasevič augintinį – ilgaplaukį baltakailį Martinšą.
Prieš 3 metus latvė su vyru surado kaime, daržinėje ant šieno katės atsivestus kelis kačiukus. Kelias katytes paėmė auginti kiti žmonės, o A.Tarasevič priglaudė Martinšą. Netrukus paaiškėjo, kad jis visiškai kurčias, o jo akys skirtingos spalvos – viena geltona, kita – mėlyna. Kurtumas katinui netrukdo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Negana to, 7,5 kilogramo sveriantis gražuolis per dvejus pastaruosius metus parodose jau 16-ka kartų buvo pripažintas gražiausiu beveisliu katinu.
Sekmadienį, rugsėjo 18 dieną, kačių paroda vyks nuo 10 iki 16 valandos.