Dauguma iš narvų miške paleistų didžiųjų apuokų mostelėjo sparnais ir sutūpė ant medžių šakų, tačiau keli kurį laiką vaikštinėjo žeme, dairėsi ir noriai pozavo fotografams.
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus paukščius užaugino viešosios įstaigos Gamtos paveldo fondo darbuotojai.
Fondas dirba kartu su 4 lūšių ir 5 didžiųjų apuokų veislynais.
Fondo darbuotojai pasirengę iki 2013 metų užauginti ir gyvenimui laisvėje paruošti 14 lūšių ir 20 didžiųjų apuokų jauniklių.
„Šiemet, tik pradėjus šį projektą, jauniklių susilaukė 6 didžiųjų apuokų poros ir 6 lūšių patelės. Visi jaunikliai laikomi ir šeriami pagal tam tikrus reikalavimus.
Kai jaunikliai jau gali gyventi savarankiškai, be tėvų pagalbos, moka medžioti, slapstytis ir išvengti susitikimų su žmonėmis, jie paleidžiami į laisvę”, – teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius.
Pirmieji trys didžiųjų apuokų jaunikliai buvo paleisti rugsėjo viduryje, paskutinė paukščių grupė laisvę išvys lapkričio pradžioje.
Gyvūnai paleidžiami parinktose vietose, kur jiems saugu, kur gausu ėdesio. Dalis gyvūnų paženklinti specialiais siųstuvais, todėl projekto vykdytojai gali sekti jų judėjimą.
Šiuo metu kas dvi valandas siunčiami duomenys rodo, kad apuokai skraido 200–1000 metrų atstumu ir susipažįsta su teritorija, tapsiančia jų namais.
Kadangi tiek didieji apuokai, tiek lūšys yra reti, nykstantys ir jautrūs gyvūnai, tiksli informacija apie jų išleidimo vietas nėra skelbiama.
„Siekiame, kad gyvūnai netaptų brakonierių ar šiaip piktavalių, kuriuos lūšis arba apuokas masina tik kaip medžioklės trofėjus, aukomis”, – sakė S.Paltanavičius.
Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tam skirta kiek daugiau nei 3,5 mln. litų.