Kaip lrytas.lt pasakojo berčiūnietis J.Steponavičius, neįprastoje vietoje sužaliavusį žemuogių kerą jie su žmona Vandute pastebėjo vasaros viduryje. Uogakrūmis, gausiai leidžiantis žemyn tįstančius ūglius ir nokinantis uogas, užaugo ant ūkinio pastato lietvamzdžio.
Nors šeima savo privataus namo kieme augina žemuogių, tačiau jos auga tolokai nuo tos vietos, kur išaugo ši „alpinistė“. Todėl J.Steponavičius spėja, kad ant lietvamzdžio žemuogės sėklytę galėjo užnešti praskrendantis paukštis ar vėjo gūsis.
Uogas šis keras nokino visą vasarą. Galbūt todėl, kad įsitaisęs aukštai virš žemės ir pietinėje pastato pusėje, žemuogės kerelis sėkmingai atlaikė jau ne vieną šalną. Nors kalendorius jau rodo įpusėjus spalį, ant aukštybėse žaliuojančio krūmo dar yra ir žalių uogų, ir net žiedų.
J.Steponavičius abejoja, ar prie metalo prigludęs augalas išgyvens per žiemą, todėl ketina ištvermingąjį augalą perkelti į vazoną.
Portalas lrytas.lt šį neįprastą atvejį paprašė pakomentuoti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnįjį mokslo darbuotoją, dr. Nobertą Uselį, knygos „Braškės“ bendraautorių.
Pasak mokslininko, neįprastose vietose išauga įvairiausi augalai. Jei tinka sąlygos, užtenka drėgmės ir maisto medžiagų, juk galima išvysti ir ant namo stogo augantį medelį. Greičiausiai ir žemuogės keras ant lietvamzdžio sėkmingai užaugo, nes buvo tinkamos jo augimui sąlygos. Tiesa, žiemą jis greičiausiai neišgyvens, iššals.
N.Uselio nuomone, ant piniaviškių ūkinio pastato įsikūrė kažkurios remontantinės veislės žemuogė, galinti užauginti kelis uogų derlius per sezoną. Tiesa, palankiais metais, šiltą rudenį kartais sulaukiama ir įprastų veislių braškių ar žemuogių antrojo derliaus. Mokslininkas sako nepastebėjęs, kad antrą derlių užauginę uogakrūmiai prasčiau žiemotų.