Šią savaitę per Baltijos jūros šalių ekologų susitikimą
Karaliaučiaus srityje Rusijos atstovai pasiūlė Lietuvai įkurti
bendrą biosferos rezervatą vien Kuršių nerijoje arba dar
įtraukiant Nemuno deltos bei Vištyčio regioninius parkus.
Rusijos tarptautinės UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“
komiteto pirmininkas Valerijus Neronovas teigė, kad pasaulyje yra
apie 200 tarpvalstybinių biosferos rezervatų ir žadėjo UNESCO
pasidomėti galimybėmis tokį darinį įkurti Kuršių nerijoje.
Lietuvos ir Rusijos teritorijoje esanti Kuršių nerija yra
įtraukta į UNESCO saugomą Pasaulio paveldo sąrašą.
Renginyje Karaliaučiuje dalyvavusi Lietuvos valstybės saugomų
teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė BNS teigė
kolegoms iš Rusijos iškart pasakiusi abejojanti jų sumanymo sėkme
ir nauda.
Anot jos, Lietuvoje Kuršių nerijai suteiktas nacionalinio parko statusas yra pakankamas.
„Nematau reikalo dubliuoti statuso. Be to, tai pasaulio paveldo
objektas, o biosferos rezervato statusas sumažintų aplinkosauginius
reikalavimus Kuršių nerijai“, - pabrėžė R.Baškytė.
„Biosferos rezervatai skirti bandymams atlikti“, - sakė ji.
Pagal Lietuvos įstatymus, biosferos stebėsenos (monitoringo)
teritorijos - saugomos teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos
poligonai), įsteigtos globalinei bei regioninei biosferos stebėsenai
(monitoringui) ir gamtosaugos eksperimentams vykdyti, taip pat jose
esantiems gamtos kompleksams išsaugoti.
R.Baškytė teigė, kad Lietuva nesutiks Kuršių nerijai suteikti
tokį statusą.
Šių metų birželį 35-ojoje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto
sesijoje Paryžiuje Rusija sulaukė kritikos dėl savo veiksmų
Kuršių nerijoje. UNESCO išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos
planų ten statyti didžiulius laisvalaikio kompleksus, kurie užimtų
apie 250 hektarų plotą.
Anot UNESCO Pasaulio paveldo komiteto, šios statybos padarytų
didelės žalos trapiam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui ir sukeltų
grėsmę vertybės vientisumui. Komitetas paragino Rusiją nedelsiant
stabdyti statybų planus bei peržiūrėti ekonominės zonos nustatymo
klausimus.
Pasaulio paveldo komitetas įpareigojo Lietuvą ir Rusiją iki
2012 metų vasario 1 dienos pateikti atnaujintą vertybės
išsaugojimo būklės ataskaitą, į kurią būtų įtrauktas ir
tarptautinės ekspertų misijos pateiktų rekomendacijų
įgyvendinimas. Minėta ataskaita bus svarstoma 2012 metais
vyksiančioje 36-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje.
